Išaugus komunalinių mokesčių naštai klaipėdiečiai vis dažniau abejoja, ar tikrai nepermoka už atliekų tvarkymą. Šią paslaugą administruojančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) dalininkės – Klaipėdos savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius teigia, jog atliekų tvarkymo sistema yra nuolat tobulinama, mokesčių dydžiai tikslinami. Artimiausiu metu ketinams įvesti ir kompensacijas sunkiausiai gyvenantiems klaipėdiečiams.
Ieškodami kaltų dėl blogėjančio gyvenimo Klaipėdoje žmonės kritikuoja ir atliekų tvarkytojus. Ar pagrįstai?
Kiekvienas gali savaip vertinti situaciją. Tačiau žvelgiant į faktus, o ne į nuomones, priekaištauti Klaipėdos atliekų tvarkytojams ar jų administratoriams tikrai nėra dėl ko. Galėčiau pateikti bent tris svarias priežastis, kodėl taip manau.
Pirma – brangstant daugeliui paslaugų, šiemet mūsų mieste daliai klaipėdiečių mokesčiai už atliekų surinkimą ir tvarkymą sumažėjo. Antra priežastis matoma visų – tvarka atliekų sektoriuje mūsų mieste tikrai yra daug geresnė nei prieš metus, kai šiukšlės buvo neišvežamos savaitėmis, konteineriai buvo apkrauti šiukšlių kalnais, o seni baldai prie konteinerių voliodavosi mėnesių mėnesiais. Kai darbo ėmėsi savivaldybių kontroliuojamas KRATC, tvarka akivaizdžiai pagerėjo.
Trečias argumentas – klaipėdiečiai pripažino naujos sistemos efektyvumą. Apie 90 procentų miesto žmonių sumokėjo rinkliavą. Iš pradžių buvo triukšmo, nepasitenkinimų pasikeitusia mokėjimo tvarka, bet dabar savivaldybė dėl paslaugos kokybės sulaukia vos vieno kito skundo per mėnesį, kai anksčiau nuo jų telefonas netildavo.
Tačiau kaina už atliekų vežimą Klaipėdoje daug kam vis tiek yra didesnė nei klaipėdiečiai mokėjo prieš metus.
Tikrai ne visiems. Kai kas praėjusį pavasarį jau mokėjo daugiau, nei po rinkliavos įvedimo. Kita vertus, daug kas taip ir nesuprato, kas pernai pasikeitė Klaipėdoje. Įvedus vietinę rinkliavą jau renkamas mokestis ne vien už šiukšlių surinkimą, bet ir jų civilizuotą sutvarkymą – už visos sistemos išlaikymą. Didžiųjų atliekų išvežimas, naujo sąvartyno statyba ir eksploatavimas, senų sąvartynų uždarymas, atliekų rūšiavimo aikštelių projektavimas ir statyba – visi šie projektai ar paslaugos finansuojami iš to paties mūsų mokamo mokesčio.
Yra žmonių, kurie nemoka rinkliavos už atliekas todėl, kad įsitikinę, jog ji neteisėta. Dėl to juk dar vyksta ginčai teismuose.
Ieškoti teisybės teisme – kiekvieno piliečio konstitucinė teisė. Bet nė vienas teismas nėra sustabdęs vietinės rinkliavos, nė vienas nepaskelbė, kad Klaipėdoje ar kitame Lietuvos mieste ji neteisėta. Priešingai – rinkliava įteisinta įstatymais, kuriuos vykdo visos šalies savivaldybės, ir mes taip pat. Ir todėl niekas neturi jokios teisės nemokėti rinkliavos už atliekų tvarkymą. Būtent nemokantys ir nesilaiko Lietuvos įstatymų. O jeigu kas nors juos agituoja taip elgtis – daro rimtus nusižengimus.
Kiek man žinoma, ginčai vyksta tik dėl to, kaip rinkliavą skaičiuoti – nuo ploto ar nuo žmonių skaičiaus. Įstatymai leidžia ir vieną, ir kitą būdą. Šiaulių miestas pernai skaičiavo rinkliavą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Ir dabar skęsta milijoninėse skolose, keičia apmokestinimo tvarką – juridiniams asmenims pradeda skaičiuoti mokestį pagal plotą. O Klaipėdos patirtis įrodė, kad skaičiavimas nuo ploto yra tikslesnis ir netgi naudingesnis žmonėms. Jei visi moka sąžiningai – mokesčiai mažėja.
Krizės metu dauguma projektų yra stabdoma, atidedami lengvesniems laikams. Gal ir regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimą būtų galima pristabdyti ir taip sumažinti mokesčius eiliniams žmonėms?
Iš tikrųjų taip ir daroma. Ko jau buvo galima nedaryti – nevykdyti kai kurių projektavimo ar statybos darbų, neimti paskolų iš bankų – KRATC ir nebedaro. Tačiau tikrai nemanau, kad reikia stabdyti tuos projektus, kurie finansuojami iš Europos Sąjungos fondų.
Lietuva stodama į Europos Sąjungą įsipareigojo pakeisti seną atliekų tvarkymo sistemą į civilizuotesnę. Vien Klaipėdos regionui Europos Sąjunga skyrė 5,8 mln. eurų paramą. Kad būtų galima pasinaudoti šiais padovanotais pinigais, reikia vykdyti įsipareigojimus. Klaipėda šiuo požiūriu šalyje yra tarp lyderių. Pagrindiniai darbai jau nuveikti, sistema sukurta ir veikia. O ją tobulinti, investuoti į plėtrą, iš tikro prasmingiau bus kiek vėliau, kad šiuo metu nebūtų apkrauti papildomais mokesčiais nei gyventojai, nei verslininkai.
Ar galima tikėtis, kad mokesčiai už atliekų tvarkymą Klaipėdoje mažės?
Pasakyčiau taip: kai kam sumažės, o visiems gyventojams šiemet tikrai nedidės. Visų pirma mažės socialiai remtiniems klaipėdiečiams. Kompensavimo tvarka jau paruošta, apskaičiuotos galimos atliekų rinkliavos lengvatos, kurios vargingiausiems visuomenės nariams sieks net iki 50 procentų. Jei nebus jokių netikėtumų, jau vasario arba kovo mėnesį miesto Taryba turi patvirtinti vienkartinių pašalpų tvarką.
Klaipėdiečiams bei uostamiesčio verslininkams rinkliava yra nustatyta visiems metams. Bet jau vasarą matysime, kokia yra situacija atliekų sektoriuje – kaip surenkami mokesčiai, ar užtenka lėšų apmokėti vežėjams už paslaugas. Visa atliekų tvarkymo sistema yra tobulinama, tikslinami mokesčių dydžiai. O įsiklausant į specialistų prognozes, visai tikėtina, jog šiemet Klaipėdos mieste bus galima peržiūrėti atliekų tvarkymo mokesčius.
