Nenumaldomai artėjant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo terminui, klausimai, kaip Lietuva gyvens po to, tampa vis aštresni. Šiandieninės šalies valdžios pozicija dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo perdėm aptaki – lyg ir deramės su Europa, lyg ir dar derėsimės? Laikas imtis konkrečių dalykų, kad nebūtų vėlu pratęsti atominės elektrinės darbo dėl technologinių ir gamybinių priežasčių.
Būtina nedelsiant pradėti tikras tarpvalstybines konsultacijas su aukščiausiomis Europos Sąjungos institucijomis, o ne imituoti derybas. Tose konsultacijose turi būti įvertinti visi su Ignalinos atominės elektrinės veikla susiję aspektai: energetinė situacija šalies ūkyje ir aplinkinėse valstybėse, elektros energijos gamybos ar jos importo būdai ir galimybės, teisinė argumentacija dėl atominės elektrinės uždarymo arba jos veiklos pratęsimo.
Taigi, pirmas veiksmas – rimtų, savo reikalą išmanančių derybininkų parinkimas. Antras – kreiptis į Europos Tarybą ir prašyti sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Mūsų partijos nuostata yra labai aiški: mes neuždarysime atominės elektrinės 2009 metais, nes to padaryti negalima. Neuždarysime, net jeigu ir būtu aiškiai neigiama Europos Sąjungos institucijų pozicija šiuo klausimu.
Mes atkreipsime Europos Komisijos dėmesį, kad Liuksemburgo kompromisu ir Švedijos referendumu dėl euro įvedimo buvo įtvirtinta reguliacinė praktika, jog stojimo sutarties dviprasmybės yra aiškintinos suinteresuotos šalies, tai yra, Lietuvos, naudai. Mes aiškiai ir nedviprasmiškai pasakysime, kad steigiančioji Europos Sąjungos sutartis arba kitaip vadinama Euroatomo sutartis nenumato Europos Komisijos kompetencijos reikalauti uždaryti atominę elektrinę.
Politiniais sprendimais ir teisinėmis priemonėmis mes įgyvendinsime partijos Tvarka ir teisingumas nuostatą – atominės elektrinės darbas turi būti pratęstas, kol reaktorius atominėje galės saugiai dirbti. Apie teisinius aspektus aš jau užsiminiau, Pridėsiu tik tiek, kad Europos Tarybos 2001 m. birželio pranešime Nr. 9181/01 pabrėžiama, kad 1999 m. Kiolne vykusios Tarybos rekomendacijos valstybėms kandidatėms branduolinės saugos srityje negali būti interpretuojamos kaip kompetencijos perdavimas į Europos lygmenį. Net stojimo sutarties ketvirtajame protokole yra numatyta, kad Lietuvoje sutrikus energijos tiekimui, elektrinės uždarymas gali būti atidėtas iki 2012 metų. Tačiau sprendimą reikia priimti vėliausiai iki 2009 metų pradžios.
Energetikai šiandien kalba, kad uždarius atominę elektrinę, Lietuvoje stigs nuo 500 iki 800 megavatų galios. Šiandien niekas negali pasakyti, ar mes pirksime didesnį kiekį dujų ir gaminsime elektrą patys, ar mes pirksime elektrą? Tačiau ar tų dujų bus, ar bus techninės galimybės mums importuoti kitose valstybėse pagamintą elektros energiją? Atsakymų šiandien nėra ir šiuo atveju aš nesu optimistas, kad po mėnesio ar kito jie bus teigiami. Atominės elektrinės mes negalime uždaryti, nes Lietuva tam nepasirengusi: nėra sutarčių dėl papildomo dujų kiekio tiekimo, elektros energijos pirkimo, tam paprasčiausiai nepasiruošta.
Jeigu mes uždarysime Ignalinos atominę elektrinę 2009 metais, Lietuvos laukia neįtikėtina krizė. Todėl mūsų partija ir sako, kad to jokiu būdu negalima daryti. Kuomet visi garsiai kalba apie iki lito ar dar daugiau pabrangsiančią elektrą, šiandien vis aktualesniu tampa kitas klausimas – ar Lietuvoje apskritai bus pakankamai elektros energijos? Atsakymą į šį klausimą būtina rasti kuo skubiau, todėl mes ir siūlome planą, kaip Lietuvoje bent pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti stabilų elektros tiekimą. Esu tikras, kad mūsų suformuota Vyriausybė ras pakankamai ekonominių ir teisinių motyvų bei argumentų tai padaryti.
