Įgyvendindami Prokuratūros įstatymo nuostatas dėl viešojo intereso gynimo, Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos miesto prokurorai 2005-2007 metais teismams pateikė 36 ieškinius dėl neteisėtų Neringos miesto savivaldybės teisės aktų, susijusių su statybomis Kuršių nerijos nacionaliniame parke, panaikinimo.
20 iš pateiktų procesinių dokumentų jau yra išnagrinėti pirmos instancijos teismuose, iš jų – net 19 prokurorų reikalavimų patenkinti. 11 sprendimų jau yra įsiteisėję, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinius ir neskundžiamus sprendimus, likusieji pirmosios instancijos teismų sprendimai proceso dalyvių yra apskųsti, skundai dar neišnagrinėti.
Plačiau apie vieną iš prioritetinės prokuratūros veiklos sričių – viešojo intereso gynimą – pokalbyje su Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiąja prokurore Sigute Stropiene.
– Kaip įvykiai Neringoje klostysis po to, kai panaikinami atitinkamų institucijų, įteisinusių nelegalių statybų galimybę, sprendimai ir ar bus griaunami kokie nors statiniai po priimtų teismų sprendimų?
– Gal reikėtų pradėti nuo to, kad ne visi ginčijamų detaliųjų planų sprendiniai buvo įgyvendinti. Turime nemažai atvejų, konkrečiai – 15, kuomet kreipimosi į teismą metu statybų procesas buvo tik prasidėjęs, t.y. buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, parengti techniniai projektai, išduoti statybos leidimai. Tenkindami prokurorų prašymus teismai bylų nagrinėjimo metu statybas sustabdė, o teismų sprendimams įsiteisėjus numatytų neteisėtų statinių statyba tapo negalima.
Tad šiandien būtų galima kalbėti apie jau užkirstą kelią poilsinių pastatų statybai šiose vietose: Juodkrantėje L. Rėzos g. 31, Miško/Kalno gatvių teritorijoje, Nidoje – gyvenamųjų namų statybai ir rekonstrukcijai Taikos g. 45a, motelio ir komercinės paskirties pastatų statybai Kuršių g. 2, viešbučio statybai Nidos-Smiltynės pl. 7, statybų plėtrai ant kopos Purvynės g. 69 ir kt.
Kai kurie detalieji planai buvo realizuoti tik dalinai – pradėti tik kai kurie detaliajame plane suplanuoti statiniai, todėl statybos, numatytos šiais detaliaisiais planais, bet nepradėtos, tapo negalimos dėl to, kad prokurorai, gindami viešąjį interesą, inicijavo teismų procesus.
Pagal Civilinio kodekso normas statytojas neturi teisės naudotis statiniu ar juo disponuoti, jei jis pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Reikalavimus dėl neteisėtų detaliųjų planų pagrindu pastatytų statinių nugriovimo ar reikiamo pertvarkymo prokurorai pareiškė keturiose bylose. Jose prašoma, kad teismas įpareigotų neteisėtai pastatytų statinių savininkus juos nugriauti arba juos reikiamai pertvarkyti.
Šiuo metu išnagrinėta tik viena byla, kurioje prokurorų ieškinio dėl to Klaipėdos apygardos teismas netenkino. Tai Preilos botelių statyba, populiariai visuomenėje dar vadinama Sabonio byla. Pirmos instancijos teismo sprendimą prokuratūra apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Taigi, šiandien teismų sprendimų, kuriais tokie reikalavimai būtų patenkinti, dar nėra, todėl negalėtume kalbėti apie tokių sprendimų vykdymą, t.y. statinių griovimą.
Yra ir tokių bylų, kuriose ginčijamas tik detaliųjų planų ir jų pagrindu išduotų statybos leidimų teisėtumas, o reikalavimai griauti ar perstatyti pastatus nepareikšti.
Teismams panaikinus Neringos savivaldybės sprendimus dėl detaliųjų planų patvirtinimo, šie detalieji planai ir jų pagrindu išduoti statybos leidimai netenka galios, nes yra neteisėti, todėl atsiranda pagrindas pašalinti neteisėtos statybos padarinius įstatymų numatyta tvarka.
Pagal Statybos įstatymo nuostatas, statybos valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Klaipėdos apskrities viršininko administracija, todėl teismų sprendimams įsiteisėjus, šioms institucijoms atsiranda pareiga vykdyti jiems suteiktus įgalinimus ir spręsti neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo/perstatymo klausimus .
– Ar tas faktas, kad jau priimta 11 galutinių ir neskundžiamų teismo sprendimų, leidžia daryti prielaidą, kad panašių prokuratūrai palankių sprendimų galima tikėtis ir ateityje nagrinėjant kitas analogiškas bylas teismuose ir kad šis titaniškas prokurorų darbas nėra beprasmis?
– Bylose nagrinėjami Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir kitų teisės aktų pažeidimai, padaryti patvirtinus ginčijamus detaliuosius planus, yra skirtingi ir pagal savo pobūdį, ir pagal sukeltas pasekmes, todėl kiekvienoje byloje prokurorų pateikti įrodymai ir kitų proceso šalių argumentai yra tiriami ir vertinami labai atidžiai ir preciziškai.
Kita vertus, jau turimi bylų nagrinėjimo rezultatai leidžia daryti prielaidas apie teismų praktikos formavimąsi, nagrinėjant šio pobūdžio bylas. Su šiomis bylomis mes jau dirbame daugiau kaip trejus metus, manau, kad įgijome patirties nagrinėdamos mums, kaip teisininkams, specifines sritis – teritorijų planavimą, statybas, jas reglamentuojančius teisės aktus ir jų taikymą, todėl tikime, kad ir ateityje įrodyti reikalavimų pagrįstumą mums pavyks.
– Kiek šiuo metu teismams esate pateikę procesinių dokumentų dėl nelegalių statybų Palangoje, ar jau yra išnagrinėtas nors vienas toks pareiškimas ir kiek dar ketinama procesinių dokumentų pateikti? Gal apibendrintai galėtumėte pasakyti, ko konkrečiai teismų prašoma su Palangos statybomis susijusiuose pareiškimuose?
– Šiais metais Klaipėdos apygardos administraciniam teismui apygardos prokuratūra pateikė 7 prašymus, kuriuose yra ginčijamas žemės sklypų detaliųjų planų, jų pagrindų išduotų statybos leidimų teisėtumas Palangoje ir Šventojoje. Prokurorai prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės sprendimus, kuriais pažeidžiant teisės aktus patvirtinti detalieji planai ir išduoti statybos leidimai. Iš esmės tokiais reikalavimais siekiama pripažinti šių detaliųjų planų pagrindu vykdomas statybas neteisėtomis.
Nė viena byla dar neišnagrinėta. Jei teismai prokurorų reikalavimus tenkintų, valstybinės institucijos, vykdydamos joms suteiktus įgalinimus statybų valstybinės priežiūros srityje, privalėtų spręsti klausimus dėl neteisėtos statybos padarinių likvidavimo įstatymų numatyta tvarka.
Šiuo metu apygardos prokuratūroje nagrinėjama dar viena medžiaga dėl galimai pažeistų teisės aktų vykdant detalųjį planavimą Palangoje. Baigus tyrimą, bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą.
– Kad nesusidarytų įspūdis, jog Klaipėdos apygardos ir teritorinių prokuratūrų prokurorai viešojo intereso gynimą supranta vien kaip kovą su nelegaliomis statyboms, gal galėtumėte paminėti, dėl ko dar prokurorai su ieškiniais kreipiasi į teismus?
– Mes aktyviai giname viešąjį interesą, ginčydami Klaipėdos apskrities viršininko neteisėtus sprendimus, priimtus žemės reformos procese. Galima būtų paminėti praėjusiais metais apygardos prokuratūros ir Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų teismams pateiktus 9 prašymus (ieškinius) dėl sprendimų, kuriais, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Palangos mieste buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kuriuose yra valstybinių miškų plotų. 7 bylos jau išnagrinėtos, visose prokurorų reikalavimai patenkinti (2 sprendimai apskųsti apeliacine tvarka).
Įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu valstybinio miško plotai turi būti grąžinti valstybės valdymui. Už tokio pobūdžio teismų sprendimų įvykdymą pagal galiojančiais teisės aktais suteiktą kompetenciją yra atsakinga Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Galiojantys teisės aktai suteikia prokurorams teisę ginti fizinių asmenų pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pavyzdžiui, per šių metų pirmą pusmetį teritorinės prokuratūros teismams pateikė 29 procesinius dokumentus, gindamos pažeistas 49 nepilnamečių teises ir teisėtus interesus, iš jų didžiąją dalį sudaro vaikai iki 14 metų amžiaus.
Be ieškinių dėl tėvų valdžios apribojimo, šiais metais teritorinių prokuratūrų prokurorai teismams pateikė keletą kitokio pobūdžio sudėtingesnių pareiškimų ar ieškinių – dėl išlaikymo dydžio (formos) pakeitimo, dėl tėvystės nuginčijimo, neturtinės žalos atlyginimo nusikalstamais veiksmais sužalotam mažamečiui ir pan.
Norėčiau pateikti tik vieną pavyzdį, kaip buvo apginti nepilnamečių vaikų interesai.
Pernai į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu kreipėsi pensinio amžiaus pora, auginanti tris anūkus. Jie, penki asmenys, gyveno vieno 16 kvadratinių metrų bute su daliniais patogumais. Seneliai prašė prokuratūros padėti pagerinti jų globojamų nepilnamečių anūkų gyvenimo sąlygas.
Prokuratūra su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti nepilnamečius senelių anūkus šeimos nariais bei įrašyti šeimą į eilę socialiniam būstui gauti. Teismas prokuratūros ieškinį patenkino, o neseniai sužinojome, kad ši tvarkinga ir draugiška penkių asmenų šeima jau persikėlė į trijų kambarių butą su visais patogumais.
Panašių ieškinių, kuriais apginami vienos ar kitos socialiai pažeistų asmenų grupės interesai, kaip minėjau, kasmet teismams pateikia visos teritorinės prokuratūros.
Būtent tokie teismų sprendimai, kai pagal prokurorų pateiktus prašymus ar ieškinius apginami ne tik valstybės, bet ypač – jos socialiai pažeidžiamų piliečių interesai – leidžia mums pajusti savo darbo prasmingumą ir reikalingumą.
Palmira MARTINKIENĖ, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji viešųjų ryšių specialistė
