Šalies žiniasklaidoje pranešta, kad šilumos tiekimo įmonės už 2013 m. sausio mėnesį suvartotą šilumą pateiks apie 20 proc. didesnes sąskaitas nei už 2012 m. gruodį. AB „Kauno energija” prognozuoja, kad Kaune sąskaitos už sausį bus ne 20, o tik 5,6 proc. didesnės nei prognozuojama Lietuvos mastu.
Lietuvos hidrometeorologijos centro duomenimis, 2013 m. sausio vidutinė oro temperatūra buvo -6,7 oC šalčio. Lyginant su praėjusiųjų metų gruodžiu, sausį vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 2,4 oC žemesnė. Žemesnė lauko oro temperatūra lėmė tai, kad patalpoms šildyti buvo suvartota vidutiniškai 8,6 proc. daugiau šilumos: 2012 m. gruodį – 21,89 kWh/m2, 2013 m. sausį – 23,77 kWh/m2.
Tačiau vidutiniai mokėjimai už sausį šildymui suvartotą šilumą nebus didesni tiek, kiek didesnis buvo suvartojimas. Juos „amortizuoja” sausio mėnesį sumažėjusi šilumos kaina, kuri, lyginant su 2012 m. gruodžiu, buvo 2,71 proc. mažesnė. Gruodį ji sudarė 29,87 ct/kWh, sausį – 29,06 ct/kWh. Dėl to, vidutinis mokėjimas už sausį šildymui suvartotą šilumą, kaip prognozuojama, bus tik 5,6 proc. didesnis ir sieks 7,53 Lt/m2. Gruodį jis sudarė 7,13 Lt/m2.
Atitinkamai į suvartojimo pokyčius „reaguoja” ir vidutinių sąskaitų dydžiai. Jei 2012 m. gruodį vidutinė sąskaita už šilumą, suvartotą šildymui buvo 427,80 Lt standartiniam 60 m2 ploto butui, tai šių metų sausį ji, kaip prognozuojama, turėtų sudaryti 451,80 Lt to paties ploto butui.
Pasak AB „Kauno energija” specialistų, sąlygiškai nedidelis šilumos suvartojimo šildymui padidėjimas Kaune gali būti paaiškinamas šilumos taupymu. Šią prielaidą sustiprina ir faktas, kad lygiai prieš metus, 2012-ųjų sausio mėnesį, šilumos buvo suvartota ne ką mažiau – 20,11 kWh/m2, nors vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra buvo daugiau nei dvigubai aukštesnė: -2,9 oC. Tokia pati ji buvo ir prieš 2 metus – 2011-aisiais. Šilumos suvartojimas šildymui tuomet irgi buvo panašus: 20,81 kWh/m2, tik mokėjimai už šildymą tai metais buvo mažesni, nes mažesnė buvo ir šilumos kaina (23,48 ct/kWh ir 24,33 ct/kWh, priklausomai nuo to, kam priklausė šilumos punktų įrenginiai).
Tikėtina, kad šių metų sausį kauniečiai šilumos mažiau suvartojo ne tik dėl taupymo, bet ir dėl to, jog žmonės toliau sandarino savo pastatus, buvo įrenginėjami automatizuoti šilumos vartojimo reguliavimo įrenginiai, palaikoma žemesnė patalpų temperatūra, buvo atliekami šildymo sistemų hidraulinio balansavimo darbai.
Kaip visada, mažiausiai šilumos (vidutiniškai 13,67 kWh) vienam kvadratiniam metrui apšildyti sunaudojo naujos statybos namai. Jų mokėjimai už 60 m2 ploto buto šildymą vidutiniškai sudarys apie 259,80 lito arba 4,33 lito už kvadratinį metrą su PVM.
Nedaug didesni mokėjimai laukia modernizuotų (renovuotų) namų savininkų, kurių pastatuose vieno kvadratinio metro šildymo kaina sudaro apie 4,48 lito su PVM. Šių pastatų butų savininkams vidutiniai mokėjimai už 60 kvadratinių metrų buto šildymą sudarys apie 268,8 lito.
Lyginant su visų miesto namų vidutiniu suvartojimu, naujų ir modernizuotų namų bendraturčiai mokės bene dvigubai mažiau.
Pabrėžtina, kad visas į pastatą patekęs šilumos kiekis išmatuojamas metrologiškai patikrintu sertifikuotu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu (skaitikliu) ir yra paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Kiekvienas vartotojas moka tik už jam priskirtą šilumos kiekį. Šilumos kainas tikrina, tvirtina ir, esant neatitikimams skaičiavimuose, koreguoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
AB „Kauno energija” informacija
