Jau šio mėnesio pabaigoje Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą turėtų apgulti individualių namų savininkai – tikimasi, kad žmonės rikiuosis prie valstybės kompensacijų už individualių gyvenamųjų namų renovavimą.
Tokią paramą anksčiau galėjo gauti tik daugiabučių namų gyventojai, rašo „Lietuvos žinios“.
„Tai tęstinis projektas. Matyt, jis vyks kelerius metus. Šiemet individualių namų renovavimo programai skirta 3,38 mln. litų paramos, arba beveik 3 kartus daugiau nei pernai. Be to, numatyta skirti apie 2 mln. litų paramą alternatyvių energijos išteklių diegimui – biokuro katilinėms, siurbliams ir pan.“, – LŽ pasakojo Aplinkos apsaugos investicijų fondo (AAIF) vadovas Arvydas Dragūnas.
Sulygino galimybes
Atsižvelgdama į tai, kad iki šiol daugiabučių namų renovacija vyko pasyviai, Aplinkos ministerijos siūlymu Vyriausybė 2012 metų rugpjūtį nusprendė sudaryti galimybes gauti paramą renovuojant ir individualius namus. Tada nuspręsta individualių namų ir daugiabučių renovavimo kompensacijoms skirti po 900 tūkst. litų lėšų, gautų pardavus Lietuvos taršos leidimus. Vėliau skirta papildomų lėšų.
Skaičiuojama, kad apie 66 proc. krašto gyventojų gyvena daugiabučiuose, kurių dauguma pastatyti prieš kelis dešimtmečius, todėl juos reikia atnaujinti. Kiek daugiau kaip trečdalis žmonių Lietuvoje gyvena individualiuose namuose. Registrų centre yra įregistruota 440 tūkst. individualių gyvenamųjų namų.
Pasak A. Dragūno, šiemet tokių namų renovacijai skirtų paramos lėšų užtektų kompensuoti trečdalį investicijų maždaug 300 individualių gyvenamųjų namų savininkams.
Pernai iki metų pabaigos paraiškas gauti investicijų į renovaciją kompensacijas pateikė 76 individualių namų savininkai, dar 48 paprašė iš dalies kompensuoti lėšas, investuotas į atsinaujinančių išteklių naudojimo priemonių diegimą.
Reikalavimai paprastesni
Kaip ir praėjusiais metais, individualių gyvenamųjų namų savininkams šiemet numatyta kompensuoti iki 30 proc. investicijų į namo šiltinimą arba energiją taupančios įrangos ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius katilus. Svarbiausias reikalavimas – kad pastatą modernizavus šildymo išlaidos būtų 20 proc. mažesnės negu anksčiau ir jo energetinis efektyvumas atitiktų bent C klasės reikalavimus.
A. Dragūnas mano, kad dar daugiau susidomėjusiųjų parama turėtų atsirasti įvedus keletą naujovių. Šiemet jau netaikomas reikalavimas, kad namas būtų pastatytas ne vėliau kaip 1993 metais. Tačiau svarbiausia – nereikės teikti paraiškų, užteks tik iš anksto įregistruoti prašymą gauti kompensaciją.
„Pirmiausia bus tenkinami anksčiausiai užsiregistravusiųjų prašymai, o vėliau užsiregistravusiems teks palaukti, kol programos lėšos bus papildytos, arba laukti savo eilės kitais metais“, – sako AAIF vadovas.
Be kita ko, pagal naująją tvarką kompensacijos bus mokamos ir už medžiagas, įsigytas anksčiau, pavyzdžiui, sausį.
Prabangos nemato
Tiesa, A. Dragūnas pažymi, kad kompensacijų dydis bus ribotas, nes jomis esą nesiekiama apmokėti prabangos. Dabar ministerijoje tebeskaičiuojama, kokios sumos galėtų būti kompensuojamos orientuojantis į tradicinius sprendimus normaliomis rinkos kainomis. „Kas norės prabangos, turės daugiau prisidėti savo lėšomis“, – sako fondo vadovas.
AAIF vyriausiasis specialistas Mantas Juška pripažįsta, kad kol nepatvirtinta supaprastinta paramos skyrimo tvarka, kebloka svarstyti, kaip bus nustatyta, kad parama skirta ne prabangai remti. Mat gyventi erdviame name savaime esą prabanga. O į didelio namo modernizavimą reikia daugiau investuoti, vadinasi, ir kompensacija turėtų būti gerokai didesnė, nei šiltinant perpus mažesnį namą. Iki šiol daryti atranką buvo paprasta pagal pateiktas paraiškas ir jose nurodytas sąmatas.
Bet fondas gyvenamųjų namų esą neskirsto į prabangius ir neprabangius. „Parama skiriama tiems namams, kuriems šiltinimo priemonės yra tikrai būtinos. Jei matome, kad namas papildomai apšiltintas, paraišką galime atmesti arba tiesiog nesuteikiame vilčių“, – LŽ aiškino specialistas.
Pretendentai aiškūs
Praėjusiais metais aktyviausiai individualių namų renovavimo programoje jau dalyvavo Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Druskininkų, Ukmergės, Tauragės, Mažeikių savivaldybių gyventojai, nuolat gyvenantys 1970–1990 metais pastatytuose plytiniuose namuose, kurių vidutinis plotas yra nuo 150 iki 250 kvadratinių metrų, bet pasitaikė savininkų ir tokių pastatų, kurių plotas viršija 300 kvadratinių metrų.
AAIF skaičiavimu, šiais metais skirtų 3,38 mln. litų lėšų užteks trečdaliui investicijų į maždaug 300 namų renovavimą kompensuoti. Taigi vienam savininkui turėtų būti kompensuojama vidutiniškai 11 tūkst. litų, o vidutinis individualaus namo apšiltinimo projektas siektų per 30 tūkst. litų.
Parama, nors šiemet ir numatyta keleriopai didesnė nei pernai, didelė atrodo ne visiems. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovo Aido Vaičiulio nuomone, Gyvenamųjų namų renovavimo programos rengėjai nepagrįstai nuolaidžiauja pagrindinei rinkėjų masei, gyvenančiai daugiabučiuose.
„Beveik 40 proc. gyventojų gyvena vienbučiuose arba dvibučiuose namuose. Jeigu šimtai milijonų litų skiriami daugiabučiams renovuoti, o vos keli milijonai – individualiems namams, tai ne dosnumas, o pasityčiojimas. Parama turėtų būti skiriama proporcingai visiems. Kodėl daugiabutis gali būti renovuojamas su parama, o vienbutis jau kažkoks pažymėtas? Paramos suma turi būti panaši, o ne kažkokie trupinėliai nuo vaišių stalo“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Pasak „Berta Group“ pastatų energetinio sertifikavimo eksperto Eimanto Bertausko, akivaizdu, kad labiausiai renovuoti reikia sovietinės statybos namus. Jis nesiimtų šių namų skirstyti pagal tipus, pagrindinę statybos medžiagą. Kita vertus, anot jo, gal ir be reikalo atsisakoma renovacijai dar neįsibėgėjus neriboti namo statybos metų. Mat jei per žema namo, pastatyto palyginti neseniai, šilumos varža, esą tai verstų daryti prielaidą, kad jis pastatytas ne pagal reikalavimus ir tokiu atveju esą kažin ar galėtų pretenduoti į finansavimą.
Netrukus individualių namų renovavimo paramos projekto finansavimo kryptys bus patvirtintos Aplinkos ministerijoje, vėliau dar teks pakeisti tvarkos aprašą. Tai galėtų užtrukti apie mėnesį, bet tikimasi, kad paskelbti apie išankstinių prašymų registravimo pradžią bus galima anksčiau.
„Jau dabar šia paramos priemone aktyviai domisi visos Lietuvos gyventojai“, – teigia M. Juška. Ir priduria, kad susidomėję parama žmonės skambina pasiteirauti iš visos Lietuvos – Žemaitijos, Suvalkijos ir kitų regionų.
Faktai
* Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, Lietuvoje 2012 m. buvo sertifikuoti 4224 gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai, tarp kurių A ir A+ klasės namų – tik 8.
Daugiausia yra sertifikuotų C klasės namų (47 proc.). Dažniausiai statomi ar projektuojami C klasės namai.
* Pagal ES direktyvą, nuo 2020 m. Lietuvoje visi statomi nauji gyvenamieji namai turės būti energetiškai efektyvūs.
Investicijos į tokio namo statybą šiandien būtų 10 proc. didesnės, tačiau ilgalaikė nauda jas atpirktų labai greitai.
