Vilniaus šilumos ūkyje nevykdomi teisės aktų reikalavimai, numatantys, kaip turi atrodyti pateikiamos sąskaitos už šildymą.
Tai konstatuota antradienį vykusiame valstybės institucijų atstovų pasitarime. Per pasitarimą sutarta, kad vartotojams bent jau internete turės būti pateikiama informacija, kiek jų namas ar namų ūkis suvartoja šilumos. Šilumos tiekimo įmonėms rekomenduotina viešinti finansinės veiklos rezultatus, o gyventojams, norintiems gauti mažesnes sąskaitas už šildymą, siūloma renovuoti būstą. Be to, šilumos tiekėjams siūloma pereiti nuo dujų prie biokuro.
„Yra ministro (energetikos – ELTA) įsakymas, kuris nustato, kaip turi atrodyti visas šilumos tiekėjo atsiskaitymas vartotojams ir tai Vilniuje nevykdoma”, – po pasitarimo sakė Premjeras Andrius Kubilius.
Pasak Vyriausybės vadovo, gyventojai gruodį sulaukė didelių sąskaitų už šilumą, nes tai lėmė žema oro temperatūra. Ministras Pirmininkas piktinosi šilumą tiekiančių įmonių platinama informacija, esą valstybė reguliuoja kainas, ir vadino tai rinkimų propaganda. Premjeras toliau laikosi nuomonės, kad sumažinti šilumos kainas padėtų renovacija. Esą geriausios būklės būstų šildymo kaina yra 2 litai už kvadratinį metrą, o prasčiausios būklės – 15 litų.
„Jeigu paimi visus duomenis ir pamatai, kodėl, pavyzdžiui Antakalnyje, mokame būtent tokią sumą, dvigubai didesnę sumą, negu vidutiniškai Vilniuje, todėl, kad sienos, matyt, yra kiauros. (…) Šiandien nieko nesiūlau, matau, kaip atrodo šiandieninė situacija ir kaip laimi tie žmonės, kurie gyvena modernesniuose arba renovuotuose namuose”, – kalbėjo A. Kubilius.
Premjeras pripažino, kad Vyriausybė neturi jokių realių galimybių sumažinti milžiniškas sąskaitas.
„Šilumos tiekimo įmonės yra viešųjų paslaugų įmonės, jos yra savivaldybių įmonės. Neturime nacionalinės teisės galios šiuo atžvilgiu”, – sakė A. Kubilius. Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, „Vilniaus energijos” sąskaitose gyventojai turi matyti ne tiktai sąskaitą, bet ir namo suvartojamos šilumos kiekį kilovatvalandėmis ir pinigais, kvadratinio metro kainą, miesto vidurkį. Vilniaus vadovas taip pat palaikė renovacijos idėją, perėjimą prie biokuro, kuris kilovatvalandės kainą leistų sumažinti apie 30 proc. Tiesa, R. Adomavičius negalėjo paaiškinti, kodėl „Vilniaus energija” nuo vadinamojo ekonomiško šildymo režimo perėjo prie komfortinio.
„Visas namo vidinis šiluminis ūkis yra bendra nuosavybė. Kiekvieno buto arba savininko norai, galimybės mokėti taip pat yra visiškai skirtingi. Štai, tarkime, penktadienio pavakarę atvyko 12 daugiabučių namų gyventojų delegacija ir tris valandas su jais aiškinomės, kas ko nori. Tai, žinote, norai labai skiriasi. Vienas sako: „Man užtenka 18 laipsnių”, kitas sako: „Man reikia 24”. Tai kaip suderinti esant visiškai nereguliuojamai namo sistemai? To neįmanoma suderinti, kyla įvairių konfliktų. Vienas paskambina ir sako: „Man per šalta”, o kitas, atvirkščiai – „Man per karšta”. Tokie procesai vyksta nuolat ir jų sukontroliuoti praktiškai neįmanoma”, – komentavo Vilniaus vicemeras.
