Šį rudenį gyventojai su nerimu laukia pirmųjų padidėjusių sąskaitų už šildymą. Valstybės pastangos palengvinti būsimą finansinę naštą taip ir liko tik kalbomis.
Mažinti kainos negalima
Šilumininkai taip pat neslepia: atėjo brangiausias šildymo sezonas. Vakar jie, kartu mokslininkais ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nariais visą dieną diskutavo apie šilumos kainas ir sprendė galvosūkį, kaip išbristi iš susidariusios padėties. Būdų sumažinti išlaidas šildymui yra, tačiau šiemet ką nors pakeisti jau per vėlu. Mat dauguma priemonių – ilgalaikės. Taigi šią žiemą teks sukandus dantis mokėti arba sėdėti šaltuose namuose.
VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys vakar dar kartą pakartojo, kad šilumos kainų mažinti nebėra iš ko, mat pabrangus dujoms šilumininkai ir taip skaičiuoja milijoninius nuostolius, kai kuriems jų bankai jau nebeduoda paskolų.
„Savivaldybės mus spaudžia, kad apribotume šilumininkų pelnus, bet iš kur, kai jie (šilumos tiekimo įmonės – red. past.) pernai turėjo per 100 mln. nuostolių”, – kalbėjo VKEKK vadovas.
Anot jo, savivaldės taip pat nėra be kaltės. Esą šiemet jos iki galo suderino tik pusę investicinių planų, susijusių su šilumos ūkiu. „Savivaldybės – vienas didžiausių mūsų galvos skausmų. Apie 30 proc. kainų nustatoma vienašališkai, nes nerandame su jais bendros kalbos”, – seną ginčą iš naujo pradėjo V.Poderys.
Svarbiausia – apšiltinti namus
Kainų komisijos pirmininkas pasiūlė vieną trumpalaikę šildymo sąskaitų mažinimo priemonę. Anot jo, galima būtų padidinti PVM tarifą už šildymą pasiturintiems gyventojams, o iš to galėtų būti kompensuojama šiluma neturtingiesiems. Jis taip pat pasiūlė rimtai apsvarstyti galimybę šilumos kainas perskaičiuoti kas mėnesį, atsižvelgiant į kuro kainų pokyčius. Tiesa, jis pripažino, kad vartotojams to būtų maža.
Pagrindiniai būdai, kaip gerokai sumažinti sąskaitas už šildymą – daugiabučių namų modernizavimas ir alternatyvaus dujoms kuro naudojimas.
Dėl to sutarė visi konferencijos „Brangiausias šildymo sezonas. Priežastys ir sprendimai” dalyviai.
Bet, kol kas Lietuvoje atnaujinta tik 2 proc šalies daugiabučių. O biokuro ar atliekų deginimo (koogeneracinių) elektrinių ir šiluminių Lietuvoje beveik nėra. Biokuras sudaro 16 proc. visų šalyje naudojamų energetinių išteklių, kai tuo metu, pavyzdžiui, Švedijoje – 97 proc.
„Švedai panašioje padėtyje kaip mes, buvo atsidūrę prieš 30 m. Valdžia tada metė milžiniškas investicijas į šilumos ir daugiabučių namų ūkį ir per porą metų jie išėjo iš krizės – pradėjo deginti atliekas ir biokurą, per keletą metų buvo atnaujinti beveik visi daugiabučiai šalyje, – pasakojo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. – O mes švaistome šilumą. Per metus sunaudojame 2 mln. tonų naftos ekvivalento kuro, 1 mln. daugiau, nei turėtume. Be to, yra komunalinės atliekos – 1,3 mln. tonų vertingo kuro, kurį užkasame”.
Tiesa, tiek jis, tiek, tiek kiti konferencijos dalyviai priekaištavo, kad gyventojai patys labai pasyvūs ir nesinaudoja Vyriausybės siūloma parama daugiabučiams modernizuoti.
Kiti taupymo receptai
Lietuvos savivaldybių asociacijos Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkas, Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys pasiūlė ir kitus būdus apkarpyti išlaidas.
Anot jo, planuojamos investicijos neturėtų būti įskaičiuotos į kainą. Taip pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vartotojams galima būtų taikyti 0 proc. PVM tarifą. Reikėtų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių daugiabučių modernizavimui ir paspartinti dokumentų, būtinų ES paramai šilumos ūkiui gauti, rengimą. Visa tai jau esą trunka kelerius metus, o dokumentai vis dar guli valdininkų stalčiuose.
