Vakar posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba po ilgų diskusijų ir abejonių vis dėlto ryžosi nepopuliariam ir daugumai miestiečių itin skausmingam, bet esą ekonominės logikos padiktuotam sprendimui – patvirtino daugiau neiketvirtadaliu didesnes centralizuotai tiekiamos šilumos kainas.
Konservatorių frakcijai pareikalavus vardinio balsavimo, už tokį sprendimą pasisakė 22 miesto Tarybos nariai, 6 buvo prieš, o trys nusprendė susilaikyti.
Politikų valia centralizuotai tiekiamos šilumos kainą nutarta padidinti nuo iki šiol mokėtų 12,37 cento iki 15,94 cento už kilovatvalandę (be PVM).
Šilumos kilovatvalandės kaina uostamiestyje ir Gargžduose šoktelės 3,57 cento, arba 26,1 procento.
Galima prognozuoti, kad už standartinio 60 kv. m buto šildymą teks mokėti vidutiniškai 50 litų brangiau.
Pabrangimą pajaus ir Savivaldybės biudžetinės įstaigos. Pasak Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės, kitais metais joms šildyti prireiks 2,1 mln. litų daugiau.
Klaipėdoje 26 proc. padidinus šilumos kainą, tarp didžiųjų šalies miestų brangiau mokės tik šiauliečiai ir Alytaus gyventojai – per 17 centų už kilovatvalandę. Vilniuje už kilovatvalandę jau mokama 14,76, Kaune – 14,67, Panevėžyje – 15,13 cento.
Antra vertus, sakė AB „Klaipėdos energija” (KE) generalinis direktorius Vytautas Valutis, kadangi iki sausio klaipėdiečiai už šilumą mokės pernai rugsėjį patvirtintą kainą – 12,37 cento už kilovatvalandę, įvertinus visą maždaug šešis mėnesius trunkantį šildymo sezoną ir išvedus aritmetinį vidurkį, Klaipėdos ir Gargždų gyventojai tikrai neliks tarp labiausiai nuskriaustųjų.
V. Valučio teigimu, kainų šuolį lėmė drastiškai išaugusios dujų, kurios sudaro 80 proc. KE naudojamo kuro, kainos. Nuo 2003 metų lapkričio, kai buvo patvirtinta ir šiandien tebegaliojanti vadinamoji bazinė šilumos kaina, gamtinių dujų kaina išaugo net 95 proc. Įtakos turėjo ir kiti veiksniai – infliacija, realizuotos šilumos kiekis bei kylančios iš kitų šaltinių perkamos šilumos energijos kainos.
Per ataskaitinį laikotarpį nuo 2006 metų spalio 1-osios iki šių metų rugsėjo 30-osios AB „Klaipėdos energija” (KE) patyrė apie 3 mln. litų nuostolių. Ir tai, V. Valučio teigimu, dar ne pabaiga. Kadangi dujos ir toliau brangsta, net ir 26,1 proc. padidinta šilumos kaina bendrovės finansinių rodiklių nepagerins.
Esą jau apskaičiuota, kad šiuos metus KE užbaigs turėdama beveik 6 mln. nuostolių, o jei pasitvirtins blogiausios prognozės ir nuo kitų metų dujų kaina pakils dar 30 proc., 2008-aisiais bedrovės nuostoliai gali pasiekti net 15 mln. litų.
„Dujos tai ne mazutas, jų atsargų nesukaupsi, o mokėti už jas reikia kas mėnesį”, – sakė KE vadovas.
V. Valučio nuomone, būtina iš esmės keisti šilumos kainų apskaičiavimo metodiką. Padėtis pasikeistų, jei šilumos kaina galiotų ne metus, o būtų „plaukiojanti” – kaip gamtinių dujų. Tai būtų naudingiau ir bendrovei, ir gyventojams. Pastarieji būtų apsaugoti nuo tokių drastiškų šuolių.
Politikai kartu svarstė, kaip būtų galima sumažinti KE patiriamus nuostolius. V. Valučio teigimu, tokių būdų nesą daug. Pats efektyviausias iš jų – renovuoti kiaurus kaip rėtis daugiabučius gyvenamuosius namus. Taip pat esą pamąstymų bendrovei imtis papildomos veiklos, ieškoti vidinių rezervų sąnaudoms sumažinti.
Pasak KE stebėtojų tarybos nario Rolando Bražinsko, svarstytina galimybė bendrovę atleisti nuo kasmet mokamo turto mokesčio. Taip pavyktų sutaupyti 2,5 mln. litų.
Naujosios kainos įsigalios nuo sausio 1-osios ir negalės būti keičiamos visus metus.
Oficialus Klaipėdos miesto tarybos sprendimas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2001, Nr. 85-2969, Nr.110-3984; 2002, Nr.43-1604, Nr. 103-4605, Nr. 112-4976; 2003, Nr. 17-704, Nr. 28-1124, Nr.73-3357, Nr. 104-4636; 2004, Nr. 134-4839; 2005, Nr. 57-1941; 2006, Nr. 82-3251) 17 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 30 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė (sprendimas Nr. 376, 2007 11 29):
1. Nustatyti perskaičiuotą akcinės bendrovės „Klaipėdos energija” nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. centralizuotai tiekiamos šilumos kainas be pridėtinės vertės mokesčio:
1.1. centralizuotai tiekiamos šilumos iš nuosavų šaltinių gamybos kainas:
1.1.1. vienanarę – 11,83 ct už kWh;
1.1.2. dvinarę:
1.1.2.1. pastovioji dalis (už patiektą į tinklą šilumos srauto galią) – 19,58 Lt už kW per mėnesį;
1.1.2.2. kintamoji dalis (už patiektą į tinklą šilumos kiekį) – 9,15 ct už kWh;
1.2. centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo kainą už suvartotą šilumos kiekį – 4,77 ct už kWh arba už vidutinę vartojimo galią – 34,84 Lt už kW per mėnesį;
1.3. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kainas:
1.3.1. vienanarę – 15,43 ct už kWh, gyventojams – 15,43 ct už kWh;
1.3.2. dvinarę:
1.3.2.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 34,84 Lt už kW per mėnesį;
1.3.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 11,66 ct už kWh;
arba
1.3.2.3. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 47,09 Lt už kW per mėnesį;
1.3.2.4. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 8,99 ct už kWh;
1.4. šilumos pardavimo vartotojams kainą – 4,53 Lt per mėnesį vienam vartotojui arba daugiabučių namų gyventojams – 0,51 ct už kWh;
1.5. suminę vienanarę šilumos kainą daugiabučių namų gyventojams – 15,94 ct už kWh.
2. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. T2-271 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija” centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo”.
3. Skelbti apie šį sprendimą vietinėje spaudoje ir visą sprendimo tekstą – Savivaldybės interneto tinklalapyje.
