Po paskutinio didesnio snygio praėjo jau šiek tiek laiko ir daugelis atsiduso: gatvės pamažu „prasivalė“, šaligatviai – taip pat. Tačiau sniegą žadant ir toliau, tikrasis išbandymas daugiabučių kiemuose dar nesibaigė. Buvusių pūgų padarinių dar nepamiršome: vienur pusnys užvertė pravažiavimą, kitur suformavo „bortus“ palei automobilius ir provėžas privažiavimuose; o kai kur įvažiavimas į požeminę parkavimo aikštelę virto čiuožykla.
Ir čia dažnai prasideda painiava: kas už ką atsakingas, ką administratorius daro įprastai, o ką reikia užsakyti papildomai? Kad nereikėtų spėlioti ir pyktis su kaimynais, verta iš anksto nuspręsti, kokia tvarka spręsti problemas.
„Žiemos piko metu matome pasikartojantį scenarijų: takai iki laiptinės sutvarkyti, bet kieme, dėl įvairių aplinkybių, lieka vienas „butelio kakliukas“, per kurį niekas neišvažiuoja. Tuomet problema – jau ne patogumo, o normalios kasdienybės klausimas“, – sako „Civinity“ regiono vadovas Rokas Drąsutavičius.
Pirmas akcentas – saugūs pėsčiųjų takai ir įėjimai. Tai yra bazinis minimumas, be kurio negali būti jokio komforto kieme. Dėl to, pagal įprastą priežiūros tarifą, daugelyje objektų valoma ir barstoma pirmiausia tai, kas susiję su pėsčiųjų saugumu: pagrindiniai takai, įėjimai į laiptines, slidžios vietos prie laiptų. Kitaip tariant, prioritetas – kad žmogus galėtų saugiai išeiti iš namų ir grįžti atgal. Ypač, kai prisninga gausiai ir visko iškart sutvarkyti sunkiai įmanoma.
Antras, didžiausią praktinį efektą duodantis darbas po gausaus snygio – kiemo valymas su technika, kai reikia atlaisvinti pravažiavimus ir išvažiavimą. Kastuvas čia ne visada padeda: sniegas būna suspaustas automobilių, suledėjęs, o siauruose kiemuose nėra kur jo „numesti“. Tokiose situacijose efektyviausiai dirba kompaktiška technika – mini krautuvas (dažnai vadinamas „bobcat‘u“), ypač kai kiemai nedideli ir manevro erdvės mažai.
Svarbi detalė: kiemo valymas su technika dažniausiai yra papildoma paslauga. Ne todėl, kad „niekas nenori valyti“, o todėl, kad tam reikia atskiro atvykimo, technikos, darbo valandų, o kartais – ir sniego kaupimo bei išvežimo sprendimų. Už tai dauguma gyventojų nenori mokėti į priekį, nes neaišku, kokie bus orai, kiek valymų reikės, todėl neįtraukia šios paslaugos į sutartį. Tačiau yra būdas, kaip tai padaryti protingiau. Jeigu keli kiemai yra šalia vienas kito, darbus galima planuoti „paketu“ – tokiu atveju paslauga gyventojams dažniausiai atpinga, nes technika teritoriją apvažiuoja bendru maršrutu ir dirba nuosekliai.
„Kai kelių gretimų namų gyventojai susitaria, įmanoma sutaupyti visiems. Mums, kaip organizatoriams, paprasčiau suplanuoti darbus, o žmonėms – pigiau ir greičiau gauti rezultatą“, – paaiškina „Civinity“ atstovas.
Kad valymas tikrai įvyktų greitai ir be chaoso, svarbu susiderinti tris dalykus iš anksto: darbų laiką, automobilių patraukimą ir vietą, kur bus kaupiamas sniegas. Skamba elementariai, bet būtent šios smulkmenos dažniausiai „užmuša“ planą: atvažiuoja technika, o kiemas užstatytas, arba nėra numatyta, kur dėti nukastą sniegą, kad jis neužverstų šaligatvio ar neužblokuotų matomumo vairuotojams.
Trečias akcentas – įvažiavimai į požemines parkavimo aikšteles. Naujesnės statybos namuose kartais būna šildomi įvažiavimai arba bent stogeliai, kurie sumažina ledo susidarymą. Tačiau jeigu tokių sprendimų nėra, įvažiavimas tampa viena pavojingiausių vietų – ypač tada, kai dieną atšyla, o vakare staigiai pašąla. Tokiose situacijose įvažiavimas paprastai pabarstomas, o papildomai paliekamas druskos ir žvyro mišinys, kad esant poreikiui gyventojai galėtų patys greitai išspręsti iššūkį patys.
Ketvirtas akcentas – barstymo priemonės ir kodėl jos yra skirtingos. Tai dažnai būna ta tema, apie kurią žmonės turi stiprią nuomonę („druska viską sugadina“, „žvyras prišiukšlina“, „kodėl nebarstot kažko kito“), bet retai kas paaiškina, kad priemonės parenkamos pagal orą.
Kai temperatūra laikosi apie minus 7–10 laipsnių ir yra drėgmės (sniego, šlapdribos), techninė druska veikia gerai – ji sniegą tirpdo ir padeda išvengti ledo sluoksnio susidarymo. Kai sąlygos keičiasi greitai, gerai pasiteisina druskos ir žvyro mišinys: jis ne tik tirpdo, bet ir iškart suteikia sukibimą, todėl nereikia laukti efekto. Tiesa, jis turi ir aiškų minusą – žmonės jį „atsineša“ į laiptines. O kai temperatūra sminga gerokai žemiau, tenka rinktis priemones, kurios veikia ir prie didesnio šalčio, pavyzdžiui, magnio chloridą. Jis efektyvus net esant dideliam šalčiui, mažiau kenkia želdiniams, tačiau yra kelis kartus brangesnis, todėl naudojamas ten, kur tikrai reikia.
„Žiemos problema dažnai būna ne pats sniegas, o temperatūros šokinėjimas. Ryte – šaltis, dieną – šlapdriba, vakare – ledas. Viena priemonė tokiam „kokteiliui“ ne visada tinka, todėl sprendimai turi būti lankstūs“, – sako R. Drąsutavičius.
Ir čia natūraliai prieiname prie penkto akcento – švaros laiptinėse. Kuo daugiau barstoma, tuo greičiau išsipurvina bendros erdvės. Tai neišvengiama: druska, žvyras, smėlis keliauja ant batų, tirpsta, susimaišo su vandeniu ir per vieną dieną laiptinė pradeda atrodyti lyg ankstyvą pavasarį ar niūrų rudenį.
Būtent todėl po intensyvaus snygio ir atlydžių dažniau užsakomos papildomos laiptinių valymo paslaugos arba paprastesnis sprendimas – purvą sugeriantys kilimėliai, kurie reguliariai keičiami švariais (pavyzdžiui, kartą per savaitę). Tai nėra prabanga – dažnai tai tiesiog praktiškas būdas sumažinti slidumo riziką, išsaugoti tvarką ir neapkrauti gyventojų nuolatiniu grindų plovimu. Kilimėlius galima užsisakyti ne vienai savaitei, o keliems mėnesiams – per tą laiką, kai purvo būna daugiausia.
Žiema kiekvienais metais nustebina ne tuo, kad sninga, o tuo, kad sninga „nepatogiai“ – naktį, per piką, su vėju ir po to dar užšąla. Todėl geriausia, ką gali padaryti namo bendruomenė, – turėti aiškų susitarimą: kas įeina į bazinę priežiūrą, kada ir kaip užsakoma kiemo valymo technika, kur kaupiamas sniegas ir kaip elgiamasi per staigius atšilimus, kad kiemas netaptų čiuožykla.
Kai sprendimas aiškus, žiema iš „krizės“ virsta tiesiog logistika. O tada ir išvažiuoti iš kiemo ryte tampa ne sėkme, o norma.
