Lenkijos koncernas „PKN Orlen”, ketinantis tiesti produktotiekį nuo valdomos „Mažeikių naftos” iki Klaipėdos, neatsisako ketinimų įsigyti „Klaipėdos naftą” ir žvalgosi į Latviją.
Iki šiol „Klaipėdos nafta” yra įvardijama kaip Lietuvos strateginis objektas, kurio privatizuoti nenumatyta.
Pasak ūkio ministro Vyto Navicko, svarbiausias „PKN Orlen” tikslas – nutiesti produktotiekį iš „Mažeikių naftos” į „Klaipėdos naftą”, kad kompanija turėtų galimybę eksportuoti, nes eksportuoti naftos produktus sausuma nėra efektyvu.
Koncernas norėtų įsigyti dalį „Klaipėdos naftos” akcijų ir valdyti kontrolinį akcijų paketą.
Pasak „PKN Orlen” prezidento Piotro Kownackio, jeigu Vyriausybė nesutiktų parduoti kontrolinio akcijų paketo, koncernas tikriausiai pasitenkintų ir mažesniu paketu, tačiau akcininkų sutartyje reikėtų įtvirtinti jų teisę reguliuoti krovos tarifus, kad iš krovos nepatirtų nuostolių.
Jeigu koncernas negautų „Klaipėdos naftos” ir negalėtų nutiesti produktotiekio, jis svarsto variantus pasukti kita kryptimi – į Latviją – Ventspilį arba Liepoją.
V. Navickas priminė, kad Ūkio ministerijai pateikti du „PKN Orlen” variantai – vienas jų, jog produktotiekis eitų į Būtingę, antras variantas – į Klaipėdą.
„Kol dar jie nėra apsisprendę, kur produktotiekis bus tiesiamas, nesvarstomas ir „Klaipėdos naftos” pardavimo klausimas. Jeigu jie nuspręs tiesti iki Būtingės, neaišku, koks liktų „Klaipėdos naftos” vaidmuo”, – sakė V. Navickas.
Ūkio ministerija siūlys Vyriausybei patvirtinti, kad tai ypatingos ekonominės svarbos projektas. Dar turės būti gautas Seimo pritarimas. Tik tada „PKN Orelen” galės pradėti išsipirkti žemę ir vykdyti kitus darbus.
V. Navicko teigimu, jei reikėtų parduoti „Klaipėdos naftos” akcijas, tam turėtų pritarti Vyriausybė. Be to, būtina keisti įstatymus, kadangi dabar įmonė yra strateginių objektų sąraše, tad Lietuvos valstybė turi išlaikyti ne mažiau kaip 51 proc. jos akcijų. Šiuo metu Ūkio ministerija valdo 70,63 proc. „Klaipėdos naftos” akcijų.
Tačiau, pasak ministro, pirmiausia koncernas turi pateikti vieną variantą ir išsirinkti maršrutą. V. Navickas mano, kad bus rastas sprendimas, nes tiek „Klaipėdos nafta”, tiek „Mažeikių nafta” Lietuvai yra labai svarbios įmonės.
Pati „Klaipėdos naftos” bendrovė yra suinteresuota turėti ir produktotiekį, ir naftotiekį. Per metus produktotiekiu „Mažeikių nafta” per Klaipėdą galėtų gabenti 3-4 mln. tonų benzino ir dyzelinių degalų. Naftotiekiu, priklausomai nuo vamzdyno, būtų galima transportuoti nuo 5 mln. iki 15 mln. tonų naftos žaliavos per metus.
