Valstybės įmonės Registrų centro skelbiami būsto kainų indeksai rodo, jog, nepaisant sumažėjusio būsto sandorių skaičiaus, pirmąjį šių metų ketvirtį būsto kainos Vilniaus mieste beveik nekito, o likusioje šalies dalyje šiek tiek kilo. Drastiškai kritusiam individualių gyvenamųjų namų sandorių skaičiui Vilniuje įtakos neturėjo ir 5 procentais kritusi namų kaina.
Šių metų pirmąjį ketvirtį senos statybos būstas šalies sostinėje Vilniuje atpigo 3,3 proc., o naujos statybos būsto kainos kilo 15 proc. Registrų centro specialistų teigimu, toks naujos statybos būsto kainos šuolis sietinas su nekilnojamojo turto plėtros įmonių siūlomais kokybiniais parduodamo būsto pokyčiais.
Visų būstų kainos pirmąjį ketvirtį Vilniuje kilo 2,1 procento.
Likusios Lietuvos dalies (be Vilniaus miesto) būsto rinkoje pirmąjį ketvirtį senos statybos būstas vidutiniškai brango 5,1, naujos statybos – 12,7 procento.
2008 m. pirmasis ketvirtis patvirtina jau praėjusių metų pabaigoje užfiksuotą būsto sandorių vertės mažėjimo tendenciją sostinėje. Gyvenamųjų namų sandorių vertė krito šiek tiek daugiau nei 60 proc., o butų sandorių vertė – 11,9 proc. Likusioje Lietuvos teritorijoje (be Vilniaus) bendra sandorių vertė sumažėjo 26 proc. Butų sandorių vertė mažėjo 26,1 proc., o gyvenamųjų namų – 25,8 proc.
Būsto sandorių vertės mažėjimui Lietuvoje įtakos turi aplinkybė, kad iš būsto rinkos laipsniškai traukiasi pirkėjai, kurie būstą pirko kaip investicijų ar pardavimui skirtą objektą, todėl rinkoje lieka tik realiai būstu apsirūpinti siekiantys pirkėjai.
Iš 2008 m. pirmojo ketvirčio būsto kainų indeksų matyti, kad visoje Lietuvoje mažėjant sandorių skaičiui ir bendrajai sandorių vertei įsigyto būsto plotas irgi mažėja. Palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu, nusipirkto būsto plotas Vilniaus mieste šiais metais vidutiniškai sumažėjo 43 proc., o likusioje šalies teritorijoje – 37 procentais.
Lietuvos būsto rinkos struktūra 2008 m. pirmąjį ketvirtį rodo, kad individualių gyvenamųjų namų rinkoje daugiausia pinigų išleidžiama namams kaimo vietovėje pirkti – 55 proc. Vilniaus miestui teko 10 proc. individualių namų rinkos apyvartos, kitiems didmiesčiams – apie 23 proc., o mažesniems miestams ir miesteliams – 11 proc. visų individualių gyvenamųjų namų pirkimui skirtų lėšų.
Butų rinkoje, priešingai, 46 proc. visų butams pirkti išleistų pinigų sukoncentruota Vilniuje, beveik 37 proc. – kituose didmiesčiuose, apie 13 proc. – mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, o butų pirkimas kaimo vietovėje sudarė tik apie 4 proc. visos butų rinkos apyvartos.
