Baigiantis šildymo sezonui – pats metas suskaičiuoti išlaidas apšildyti namams ir apsvarstyti galimybes kitąmet už šilumą mokėti mažiau.
Nuolat brangstančios gamtinės dujos, anglys ir malkos verčia dairytis alternatyvių kuro rūšių. Pagrindine alternatyva laikomos Vakarų Europos energetikoje plačiai naudojamos medienos granulės, kurios šiandien ir Lietuvoje yra tarp pigiausių bei patogiausių naudoti kuro rūšių. Ši kuro rūšis Vakarų Europos šalyse naudojama tiek mažų gyvenamųjų namų, tiek didelių visuomeninių pastatų, tokių kaip mokyklos, darželiai, kultūros įstaigos, biurai ir gamyklos, šildymui.
11 centų
Energetikų skaičiavimu, šilumos energijos, pagaminamos naudojant medienos granules, kilovatvalandė kainuoja apie 11 centų ir beveik prilygsta pigiausio kuro – malkų – kainai. Šildymui naudojant gamtines dujas už šilumos energijos kilovatvalandę tenka pakloti per 14 centų, naudojant elektros energiją – beveik 30 centų.
„Drastiškai brangstant importuojamam iškastiniam kurui, patalpas tampa racionalu šildyti naudojant vietinį biokurą, kuris yra ne tik pigesnis, bet ir žymiai mažiau teršia aplinką”, – sakė energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras Romanas Savickas.
Prognozuojama, kad nuo 2010 metų, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektros kainos gali pakilti 50-100 proc., todėl atitinkamai pabrangs ir išlaidos geoterminiam pastatų šildymo būdui.
Anksčiau brangesnį už malkas kurą, gamtines dujas, gyventojai namų šildymui rinkdavosi dėl patogumo. Šildantis malkomis, kas dieną reikia kelis kartus kurti krosnį, be to, išvykus savaitgaliui nešildomi namai stipriai atvėsta. Granulių katilai leidžia naudotis dujiniam katilui būdingu naudojimo patogumu, suderintu su kieto kuro kainos pranašumais.
„Medžio granulių katilas savo veikimo, aptarnavimo, priežiūros poreikiu prilygsta dujiniam katilui, tačiau kuro kaina yra žymiai mažesnė – artima malkoms”, – sakė R. Savickas.
Anot jo, modernūs automatizuoti katilai, kūrenami medžio granulėmis, pasižymi saugia ir patogia eksploatacija.
Kaloringumas – didesnis nei malkų
Medžio granulės iš rezervuaro į katilą tiekiamos automatiškai. Standartinis rezervuaras namo katilinę kuru leidžia aprūpinti mažiausiai 5 paroms. Įsirengus didesnį, 9 kubinių metrų talpos, rezervuarą, automatizuotą namo šildymą galima užtikrinti visam žiemos sezonui.
Anot R. Savicko, granulėmis kūrenamas katilas leidžia efektyviai gaminti šilumos energiją ir paskirstyti ją vidaus šildymo sistemose. Katilo darbą užtikrina automatika, kuri leidžia kontroliuoti ir palaikyti nustatytą oro temperatūrą patalpose – išvengti kuro sąnaudas didinančių temperatūros svyravimų.
Medžio granulėmis kūrenamų katilų naudingumo koeficientas sudaro 90 proc., o kieto kuro katilų – 80 proc.
„Medžio granulių kaloringumas yra apie 1,7 karto didesnis nei ąžuolinių malkų, todėl granulėms sandėliuoti reikia perpus mažiau vietos nei malkoms”, – teigė R. Savickas.
200 kv. metrų ploto namui apšildyti žiemos metu prireikia apie 20-25 m’b3 malkų, o granulių – tik apie 9 m’b3. Katilo degimo sistemoje pelenai utilizuojami automatiškai, todėl granulių katilą valyti reikia daugiausiai du kartus per metus. Dauguma granulinių katilų gali veikti naudodami ne tik medienos granules, bet ir grūdines kultūras.
