Šiemet Lietuvos rinkoje formuojasi aukštesnė elektros kaina nei pernai. Rinkos dalyviai sako, kad brangimo tendencijos išsilaikys iki metų galo.
O pigimo galime sulaukti nebent kitąmet.
Elektra brangsta
Lietuvos elektros biržoje balandį vidutinė elektros kaina siekė 146,87 lito už megavatvalandę (MWh) ir buvo beveik 10 proc. mažesnė nei kovą, kai vidutinė elektros kaina buvo šoktelėjusi net iki 163 litų už 1 MWh. Tačiau jei palygintume šių metų balandį su tuo pačiu periodu pernai, pamatytume, kad elektros kaina per metus padidėjo net 14 proc. 2010-ųjų balandį vidutinė elektros kaina biržoje siekė 128,95 lito už 1 MWh.
„Lietuva į laisvą elektros rinką įžengė labai palankiu metu, kai elektros kainos regione buvo palyginti žemos”, – sakė „Enefit” generalinis direktorius Liudas Liutkevičius ir pripažino, kad nuo to laiko pasvyruodavo, tačiau elektros kainos biržoje laikėsi kilimo krypties.
„Praėjusiais metais buvo gerokai didesnė hidrogeneracijos dalis, todėl vidutinė elektros kaina buvo mažesnė”, – sakė Lietuvos elektros rinkos valdytojos bendrovės „Baltpool” direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tadas Adomaitis.
Šiais metais polaidis buvo trumpas ir nesmarkus, tad šį pavasarį biržoje nebuvo labai pigios hidroelektrinių generuojamos elektros pasiūlos. Būtent ji praėjusių metų pavasarį smarkiai mažino elektros kainas Lietuvos biržoje.
Laukia pigimo
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad elektros kainų kilimo tendencijos išliks ir artimiausią pusmetį ar net ilgiau. Manoma, jog kitų metų pradžioje bus pasiektas pikas ir vidutinė elektros kaina rinkoje gali priartėti prie 64 eurų už 1 MWh ribos.
„Artimiausio laikotarpio kainas stimuliuoja naujausi įvykiai Japonijoje ir kilusi suirutė dėl atominių elektrinių, neaiški situacija dėl Skandinavijos vandens išteklių. Visa tai kuria neaiškumą dėl ateities ir didesnių kainų lūkesčius”, – L. Liutkevičius.
Pasak jo, įsibėgėjus 2012 m., mažesnių elektros kainų galima tikėtis normalizavusis kitų energijos išteklių kainoms, atpigus naftai. „Tačiau bet koks naujas įvykis rinkoje gali lemti elektros kainų augimą ar kritimą, prognozės keičiasi kasdien. Kuo artimesnis ateities sandoris, tuo kainos labiau atitinka realią situaciją”, – pridūrė pašnekovas.
Lietuviai vangūs
Lietuva iki 2015 m. rengiasi visiškai atverti elektros rinką, t. y. nebereguliuoti elektros kainų vartotojams, o šie turėtų savarankiškai rinktis elektros tiekėjus. Šiuo metu elektros rinka išlaisvinama pamažu. Nuo praėjusių metų sausio 1 d. į laisvą rinką paleisti didžiausi elektros vartotojai, kurių leistina naudoti galia yra 400 kW ir daugiau. Nuo šių metų pradžios išlaisvėjo tie, kurių leistina naudoti galia yra 100 kW ir daugiau. Nuo kitų metų pradžios į laisvą rinką bus priversti išeiti tie, kurių leistina naudoti galia ne mažesnė nei 30 kW, o nuo 2013 m. visi komerciniai vartotojai elektrą turės pirkti nereguliuojamomis kainomis.
L. Liutkevičiaus teigimu, elektros klausimą ir derybas dėl tiekimo sutarties dažnas verslininkas Lietuvoje linkęs atidėti paskutinei minutei ir vengia tuo rūpintis. Didžiausio dėmesio esą sulaukta iš stambiausių elektros vartotojų, nes pastarieji į šį procesą pažvelgė kaip į galimybę sutaupyti.
„Didieji elektros vartotojai siekė išlošti iš išėjimo į laisvą rinką, derėjosi dėl kainų, sudarė tiekimo sutartis. Dabar matome visiškai kitokią situaciją. Kuo klientas mažesnis, tuo jis mažiau domisi išlaidomis elektrai. Todėl dabar, į laisvą rinką paleidus mažesnius vartotojus, stebime nieko nedarymo situaciją”, – apgailestavo „Enefit” vadovas.
Slapta informacija
Jis norėtų, kad būtų viešai prieinami vartotojų, kurie paleidžiami į laisvą rinką, sąrašai.
„Galėtume gerokai sumažinti kontrakto kainą, jeigu žinotume, į ką kreiptis, jeigu būtų paprasčiausi sąrašai. Taip galima minimizuoti kontraktų kainą ir neįskaičiuoti to į elektros kainą”, – kalbėjo L. Liutkevičius. Be to, ši informacija leistų sparčiau vystytis laisvai elektros rinkai, nes elektros tiekėjai galėtų patys susirasti vartotojus ir informuoti apie galimybes pasirinkti tiekimą. Tačiau tokie duomenys neprieinami.
Iš dalies galbūt dėl itin didelės konkurencijos Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų rinkoje. Valstybės rankose sukoncentruotos elektros gamybos, tiekimo ir perdavimo įmonės, kurios neabejotinai turi duomenis apie visus elektros vartotojus.
Šie duomenys prisidengiant įvairiais duomenų apsaugos argumentais nesuteikiami kitiems elektros tiekimo rinkos dalyviams. Tačiau taip padidinamos ir taip nevienodos konkurencinės sąlygos.
To rezultatas – kone didžiausią į laisvą rinką išėjusių vartotojų skaičių susižėrusi „Lietuvos energijai” priklausanti bendrovė „Energijos tiekimas”. Konkuruojančių rinkos dalyvių manymu, minėtai įmonei prieinami duomenys apie vartotojus per kitas tose pačiose rankose sutelktas įmones.
Lietuvoje konkurencija dėl elektros vartotojų itin didelė. Mūsų šalyje šiuo metu nepriklausomo tiekėjo licencijos suteiktos net 61 įmonei, realiai rinkoje veikia apie 12 tiekėjų. „Latvijoje ir Estijoje iš esmės yra po du stambius tiekėjus – „Latvenergo” ir „Enefit”, – pabrėžė skirtumą L. Liutkevičius.
Nemasina net geresnės kainos
„Sausį ji buvo 16 centų už 1 kWh, vasarį pakilo iki 19 centų už 1 kWh. Manėme, kad tai pagaliau išjudins vartotojus, tačiau nieko panašaus neįvyko”, – sakė L. Liutkevičius ir tikino, kad nepriklausomi elektros tiekėjai pajėgūs elektrą pasiūlyti mažesne kaina nei 19 centų už 1 kWh.
Beje, prie elektros kainų augimo gali prisidėti ir kuriama Infrastruktūrų tarnyba. Jai išlaikyti energetikos įmonės mokėtų 0,3 proc. nuo pajamų, gautų iš reguliuojamos veiklos.
„Tai, be abejo, atsispindės galutinėse kainose ir rinkos dalyviai, nenoriu tikėti, kad finansuos tai iš savęs, bet, iš kitos pusės, stipresnis reguliatorius gali suteikti didesnę naudą pačiam vartotojui. Dėl to, kad bus daugiau statistinės informacijos, daugiau skaidrumo”, – kalbėjo L. Liutkevičius.
Elektros brangimą, tik jau labai pastebimą, gali sukelti apyvartinių taršos leidimų (ATL) apmokestinimas. Šiuo metu jie suteikiami nemokamai, tačiau nuo 2013 m. šią lengvatą planuota panaikinti. Anksčiau skaičiuota, kad ATL tapus mokamiems, elektros kaina galėtų augti net 30 proc. Šį brangimą galėtų amortizuoti nebent importas iš trečiųjų šalių, kuriose nėra ATL sistemos.
