Kol finansų analitikai prognozuoja neišvengiamą Baltarusijos rublio devalvaciją, ant Lietuvos nekilnojamojo turto scenos užlipusiems baltarusiams atitenka vis svarbesni vaidmenys.
Jie – geidžiamiausi pirkėjai. Jie šluoja net tai, ko lietuviai kratosi, pavyzdžiui, nugyventas pašiūres. Jie negaili milijonų už prabangius butus ir vilas kurortuose. Jie dažniausiai gerokai permoka. Todėl nekilnojamojo turto pardavėjams tokie klientai iš Baltarusijos – kone auksiniai.
Svarbiausia – plotas
4 tūkstančiai litų už 39 kvadratinių metrų namelį, stovintį kažkur laukuose prie Latvijos sienos neišpirktame sklype. Pirkėjų – begalės. Visi kalba rusiškai ir užduoda tik vieną klausimą – kiek namelyje naudingo gyvenamojo ploto.
Savininkas net nežino, ar tas namelis dar stovi: gal jau seniai sudegė ir egzistuoja tik Registrų centre.
Tačiau baltarusiai perka jį net nematę. Dokumentuose pažymėta 20 kvadratinių metrų naudingojo ploto. Tai reiškia, kad jame galės prisiregistruoti vienas užsienietis.
Pagal įstatymus, Lietuvoje turint 14 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, galima gauti vizą, su kuria įmanoma metus be apribojimų keliauti ir būti ES.
Tai geriau negu Šengeno viza, su kuria vienoje šalyje galima būti ne ilgiau nei 90 dienų.
Keliasi į Naująją Akmenę
Dar viena baltarusių geidžiama prekė – palaikis bendrabučio kambarėlis apleistame Vilniaus miesto rajone.
Tinka ir bendrabutis Naujojoje Akmenėje arba Didžiasalyje. Mat net ir tokia nuosavybė savininkui suteikia galimybę laisvai keliauti po ES.
Tačiau, skirtingai nei sodybos, kambario bendrabučio savininkui teks mokėti komunalinius mokesčius, o neremontuotuose daugiabučiuose jie yra didesni nei įprasti.
Galbūt todėl Naujoji Akmenė baltarusiams netgi patrauklesnė už Vilnių.
Ten už 10–20 tūkstančių litų galima įsigyti padoresnį nei sostinėje kambarį, gauti Europos Sąjungoje galiojančią vizą, o ir pajūris gerokai arčiau.
Tikslių duomenų nėra
Registrų centras neturi duomenų, kokios šalies piliečiai įsigyja būstą – ten registruojami tik sandoriai.
Tad patikimos statistikos apie Baltarusijos piliečių įsigyjamą nekilnojamąjį turtą nėra.
Tačiau rankas iš džiaugsmo trina ne tik Didžiasalio ir Naujosios Akmenės gyventojai.
Nekilnojamojo turto vertintojai tikina, kad šiuo metu ypač trūksta prabangių butų ramiuose Vilniaus Senamiesčio skersgatviuose.
Po sostinę vis dažniau sklinda gandai apie turtingus baltarusius, kurie brangiausius butus perka nesiderėdami.
Minimi milijonai litų ar net eurų kaitina krizės iškankintų butų savininkų vaizduotę, tad ilgai beviltiškai laukę pirkėjų lietuviai pradėjo kelti būstų kainas.
Pirko butą už du milijonus
Nekilnojamojo turto agentūra „DNB Nord būstas” neseniai Baltarusijos piliečiui pardavė butą Vilniuje už daugiau kaip 2 milijonus litų ir keletą didelių butų, kurių kaina viršijo milijoną litų. Jų pardavėjai pirkėjų laukė ne vienerius metus.
„Negalėčiau teigti, kad baltarusiai užplūdo Vilnių, bet per pastarąsias 3–4 savaites tikrai nemažai turtingų žmonių iš kaimyninės šalies įsigijo sostinėje nekilnojamojo turto”,– sakė „DNB Nord būsto” direktorius Gediminas Jankauskas.
Anot jo, mieliausiai baltarusiai perka prabangius būstus, dažniausiai – didelius butus Senamiestyje.
Tačiau įmonės vadovas netiki, kad kaimynai gali padaryti itin didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai: „Net jei 50 išsigandusių baltarusių rytoj subėgtų į Vilnių ir visi nusipirktų po butą Senamiestyje, perversmo rinkoje tikrai neįvyktų.”
Pinigus gabena į užsienį
Nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus” pernai Baltarusijos piliečiams pardavė būstų, kurių vertė – daugiau negu 10 milijonų litų. Už prabangų namą Valakampiuose Baltarusijos pilietis sumokėjo milijoną eurų (beveik 3,5 milijono litų).
„Baltarusijos piliečių sujudimas jaučiamas visur: nuo Palangos iki Druskininkų, nuo sostinės iki periferijos, nuo Senamiesčio iki Pašilaičių.
Šios šalies piliečiai perka įvairų turtą”, – pabrėžė „Ober-Haus” Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras.
Jo nuomone, Baltarusijos piliečiai nori įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje todėl, kad turėdami kapitalo Baltarusijoje žmonės nesijaučia taip saugiai, kaip investavę ES šalyse.
Bendraudamas su baltarusiais R. Pleteras išvydo: tos šalies piliečiai bijo nacionalizavimo.
Jau turi pamėgtų vietų
Nekilnojamojo turto agentūros „Augida” direktorė Aušra Gaidelienė teigė, jog Vilniuje baltarusiai jau turi pamėgtų vietų.
Tai – Gedimino prospektas arčiau Seimo, namai aplink Arkikatedrą ir J. Basanavičiaus gatvė.
Gruodį prie Seimo esančioje Gynėjų gatvėje ji pardavė butą baltarusiui, kuris sumokėjo 5,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Šiuo metu tame pačiame name kito parduodamo buto kaina – jau 6,8 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Apžiūrėti jo atvyksta kaimyninės šalies piliečiai.
Už visiškai apleistą butą netoli Arkikatedros vienas baltarusis šįmet mokėjo 4,2 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Pakilo butų kainos ir miesto rajonuose. A. Gaidelienė kasdien peržiūri porą dešimčių Vilniaus butų pardavėjų pasiūlymų ir teigia, kad svarstyti, ką rinktis, pirkėjai galėdavo prieš pusmetį.
Dabar, aptikusi neblogą butą geroje vietoje, netrukus to skelbimo ji neberanda.
Pardavėjai kelia kainas
Šiuo metu pigiausiai sostinės Senamiestyje siūlomi remontuotini butai Šv. Mikalojaus gatvėje – 6,3 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Patogesnėse vietose esančių ir geresnių butų pradinė pardavimo kaina – 8 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Tuo tarpu dar gruodį Senamiestyje norintys parduoti nuosavybę asmenys prašė vos 5,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Šermukšnių, Šaltinių, Pylimo, Pamėnkalnio, Vingrių gatvėse dar galima įsigyti butų, kurių kvadratinio metro kaina mažesnė nei 5 tūkst. litų už kvadratinį metrą, bet visiems jiems reikės rimto remonto.
Tokie butai pirkėjų iš Baltarusijos nedomina.
Brangiausiai savininkai įkainoja gerai suremontuotus butus Šiaulių, Vokiečių, Pilies, Latako gatvėse (9–13 tūkst. litų už kv. metrą).
Dar nebaigtame sostinės „Helios City” dangoraižyje per pastarąjį mėnesį buvo rezervuoti kone visi butai.
Kol sandoriai nesudaryti, pirkėjų pilietybė nežinoma.
Tačiau nekilnojamojo turto agentai tikino, kad dauguma jų – Baltarusijos piliečiai.
Siūlo nepersistengti
Saulius Vagonis, Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas:
„Prieš porą metų baltarusiai visiškai nesidomėjo butais Lietuvoje. Prieš metus jų mūsų rinkoje buvo mažai. O dabar kaimynai iš tikrųjų labai aktyvūs ir kartais perka tai, ko neįsigytų lietuviai.
Negalima sakyti, kad viską šluote šluoja, bet tikrai yra atvejų, kai, lietuvių nuomone, baltarusis už butą sumokėjo daugiau, nei siūlė kiti mūsų šalies pirkėjai.
Tačiau pardavėjams nereikia tikėtis, kad pavyks kainą pakelti dvigubai. Sulaukti aklų pirkėjų – labai nedaug galimybių.”
Baltarusiją krečia rimtos bėdos
Petras Kudaras, Banko „Finasta” Iždo ir investicijų departamento direktorius:
„Šiuo metu Baltarusija turi bėdų dėl užsienio valiutos atsargų: šalis daug importuoja ir mažai eksportuoja. Tai reiškia, kad už importą reikia mokėti tvirta valiuta, tuo tarpu už importą valiutos gaunama gana mažai.
Baltarusijos centrinis bankas, norėdamas valdyti užsienio valiutos atsargas, priverstas imtis veiksmų.
Paprastai tokiais atvejais vietos valiuta devalvuojama.
Bet šiuo vaistu kaimyninėje šalyje visai neseniai jau buvo pasinaudota – prieš porą metų Baltarusijos rublis buvo atpigintas. Pastaruoju metu visi analitikai pranašauja, kad Baltarusijos rublio devalvavimas neišvengiamas. Nebent Baltarusijos vyriausybė susitartų su Rusija dėl trijų milijardų dolerių (dabartiniu kursu – maždaug 7,2 mlrd. litų)paskolos arba kreiptųsi į Tarptautinį valiutos fondą, kuris paskolintų užsienio valiutos, galinčios padėti išspręsti šią krizę.
Baltarusijos centrinis bankas naudoja ir kitus vaistus – šiek tiek pristabdo valiutos keitimą. Komerciniai bankai nebegali centriniame banke bet kada iškeisti Baltarusijos rublių į tvirtą valiutą.
Jei nori išsikeisti, turi pranešti prieš mėnesį, rašyti prašymą ir nurodyti, kam bus skirti pinigai. Natūraliai susidarė šešėlinė rinka, kur Baltarusijos rubliai keičiami 20 procentų pigiau.
Centrinis bankas skelbia, kad Baltarusijos rublis nebus nuvertintas. Tačiau bankams leista keisti rublius į dolerius iki 10 procentų didesniu nei oficialiu kursu. Tad bankai iš esmės jau ėmėsi devalvavimo.
Esant tokiai padėčiai piliečiams, turintiems pinigų, kyla noras juos išleisti, o turintiems užsienio valiutos – nelaikyti jos šalyje. Vienas paprasčiausių būdų – atvykti į Vilnių ir įsigyti nekilnojamojo turto.
Baltarusijos bankuose laikyti dolerius ar kitą užsienio valiutą rizikinga, nes devalvavus rublį bankų sistemoje gali kilti bėdų. Kita vertus, turtingi žmonės nori užsitikrinti galimybę bet kada dingti iš šalies ir išvykti į ES.”
Sugriežtėjus tvarkai rado kitų būdų
Antanas Turčinas, Migracijos departamento užsieniečių reikalų skyriaus vadovas:
„Kai pradėjome griežčiau išdavinėti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, baltarusiai juos bando gauti įsigiję nekilnojamojo turto.
Anksčiau užtekdavo įregistruoti Lietuvoje įmonę, kurios kapitalas 10 tūkst. litų, jos akcijas parduoti dar keliems draugams, ir visi tos įmonės akcininkai gaudavo leidimus nuolat gyventi Lietuvoje bei laisvai judėti po ES šalis.
Prieš pusantrų metų buvo sugriežtintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Leidimą gyventi šalyje gali gauti tik tos įmonės savininkas, kurios kapitalo minimalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkst. litų. Be to, jis turi pristatyti dokumentus, įrodančius, jog būtina čia gyventi dėl įmonės veiklos.
Pernai Baltarusijos piliečiams buvo išduota 350 nacionalinių D tipo vizų, šiais metais – 115.
Su tokia viza galima laisvai keliauti ir būti ištisus metus visose Šengeno sutartį pasirašiusiose šalyse.”
