Statybų sektorius Lietuvoje – vienas sudėtingiausių ir daugiausiai keliantis ginčų. Teismuose susitinka rangovai, nesutariama dėl nuolat kintančių darbų apimčių, griežtų terminų, techninių reikalavimų ir teisinio reglamentavimo pokyčių. Tačiau teisinė praktika rodo aiškią tendenciją, jog dauguma ginčų kyla dėl kur kas paprastesnių dalykų – netvarkingų dokumentų, žodinių susitarimų, neišsamiai pildomų aktų ir neįrodytų faktų. Kaip pastebi AVOCAD teisininkė Kamilė Šemeklytė, statybų ginčuose laimi ne tas, kuris daugiausia padarė, o tas, kuris gali įrodyti, ką ir kada atliko bei kokiomis sąlygomis tai buvo daroma.
Darbai „kalbės už save“- didžiausias statybų mitas
Pirmiausia, pasak teisininkės, žmonės statybose dažnai pasitiki vieni kitais ir remiasi nuojauta ar žodiniais susitarimais. Dėl to tam tikri darbai pavedami atlikti tiesiog tikint, kad rezultatas bus geras.
Nors teisės aktai ir nedraudžia sudaryti žodinės rangos sutarties, praktikoje tai kelia didelę riziką. Nepriklausomai nuo santykių tarp užsakovo ir rangovo, darbų apimties ar kainos, visada rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį ir raštu įforminti visus papildymus, pakeitimus, darbų grafikus bei kitus susitarimus.
Civilinis procesas numato aiškią taisyklę: kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją. Tai reiškia, kad tiek rangovas, tiek užsakovas ginče turės pateikti įrodymus, o ne vien abstrakčius argumentus.
Jei nėra rašytinių sutarčių, grafikų ar susitarimų, ginčui pasiekus teismą žodiniai susitarimai tampa tik šalių interpretacijomis, kurios paprastai būna palankios tik jas pateikiančiai pusei. Dėl to šalių pozicijos išsiskiria, o teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti tokių žodinių teiginių, nes jie neturi pakankamos įrodomosios galios. Tai gali būti kritiška priimant galutinį sprendimą byloje.
Teismas tokiose situacijose vadovaujasi tik objektyviais, rašytiniais įrodymais, todėl žodiniai susitarimai netenka reikšmės. „Teismas neturi galimybės nustatyti tikrosios situacijos, kai susitarimai buvo žodiniai. Jis negali patvirtinti nei darbų apimties, nei kainos pakeitimų, nei terminų pratęsimo, jeigu tam nėra rašytinių įrodymų. Todėl šalis, kuri remiasi vien žodiniu susitarimu, laikoma savo pozicijos neįrodžiusi“, – pažymi AVOCAD teisininkė.
Tai gali sukelti rimtas pasekmes: pavyzdžiui, subjektas gali būti įpareigotas atlikti tam tikrus darbus, nors pagal žodinį susitarimą buvo sutarta jų nebedaryti. Būtent todėl žodiniai susitarimai statybose yra viena didžiausių rizikų.
Papildomi darbai – tik su rašytiniu užsakymu
Antra, rašytiniai dokumentai yra labai svarbūs ir viso rangos sutarties vykdymo metu. Nors sutartyje paprastai numatoma konkreti darbų kaina, apskaičiuota rangovui įvertinus visą projektinę dokumentaciją, praktikoje dažnai atsiranda poreikis keisti sprendinius ar atlikti papildomus darbus.
Vadinasi, kyla ir darbų atlikimo kaina, tačiau nors ir atrodo, kad rangovas automatiškai įgyja teisę į atlyginimą, nes tai juk papildomi darbai, visgi, rangos teisinių santykių specifika gali lemti tai, jog nesant šalių raštiškam susitarimui dėl papildomų darbų, rangovas savo rizika ir sąskaita bus atlikęs papildomus darbus ir neįgis teisės į atsiskaitymą už šiuos atliktus papildomus darbus.
Teisininkė atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu užsakovas ir rangovas pasirašo rašytinę rangos sutartį, užsakovas – kaip patyręs profesionalas – paprastai užtikrina, kad rangovui pateikė visą projektinę dokumentaciją ir aiškią, nedviprasmišką užduotį. Tokiu atveju laikoma, kad sutarties kaina yra galutinė ir nekintanti, o į ją įskaičiuoti visi darbai, būtini tam, kad projektas būtų atliktas pilnai ir tinkamai pagal užsakovo pateiktus dokumentus.
Taigi, šalims raštu nesusitarus dėl papildomų darbų, rangovas gali prarasti teisę į atlyginimą už atliktus darbus, kadangi užsakovas gali besti pirštu į sutarties nuostatą, kurioje numatyta rangovo pareiga įsivertinti visą pateiktą užduotį ir projektinę dokumentaciją, jos sprendinius bei tvirtinti, kad tai nėra laikytini papildomais darbais ir šie darbai buvo įskaičiuoti į sutarties kainą, todėl ir neva nėra užsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.
Netikslūs ar nekeičiami darbų vykdymo grafikai
rečia, kita opi problema statybose – tai statybos darbų atlikimo vėlavimas, kuris siejamas ir su dideliais nuostoliais. Siekiant užtikrinti kuo mažesnį vėlavimą bei kuo minimalesnius nuostolius, patirtus dėl rangovo vėlavimo, sudarant rangos sutartį, šios sutarties šalys turėtų nepamiršti raštiškai užfiksuoti rangos darbų vykdymo grafiko. „Rašytinis grafikas ne tik leis užsakovui kontroliuoti objekto statybos procesą, bet ir leis užsakovui imtis visų priemonių, siekiant sumažinti galimus nuostolius“, – sako Kamilė Šemeklytė.
Abiejų šalių patvirtintas raštiškas rangos darbų vykdymo grafikas teisminiame procese palengvins įrodinėjimo pareigą, o tai leis ne tik užsakovui įrodyti, kad rangovas nesilaikė darbų vykdymo grafiko (jei toks vėlavimas iš rangovo pusės buvo), tačiau tai taip pat palengvins darbų eigą ir pačiam rangovui.
Dažnai statomame objekte dirba ne vienas, o keli rangovai. Tokiais atvejais svarbu ne tik darbų pabaigos data, bet ir tai, kada darbai perduodami kitam rangovui. Jei vienas subrangovas vėluoja, kitas rangovas laiku negali pradėti savo darbų. Tai reiškia, kad antrasis rangovas nėra kaltas dėl bendro projekto vėlavimo ir negali būti laikomas atsakingu už su tuo susijusius nuostolius.
Todėl, pasak teisininkės, abiejų šalių patvirtintas darbų grafikas tampa labai svarbus – jis leidžia aiškiai nustatyti, kuris rangovas pažeidė terminus. Tai padeda ir vertinant nuostolius dėl vėlavimo, ir sprendžiant ginčus teisme, nes įrodinėjimas tampa paprastesnis ir aiškesnis.
Priėmimo aktai – svarbus teisinis momentas
Ketvirta, anot AVOCAD teisininkės, šalys turi ne tik raštu susitarti dėl darbų apimties, kainos, terminų ir kitų sąlygų, bet ir raštiškai įforminti atliktus darbus – jų kiekius, vertę ir perdavimo faktą. Tai daroma pasirašant atliktų darbų aktus, kuriuos pasirašo tiek rangovas, tiek užsakovas. Būtent šie aktai patvirtina, kad darbai perduoti ir priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame fiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia jį priimti – su pastabomis arba be jų. Kitaip tariant, šis aktas patvirtina faktą, kad darbai perduoti, ir lemia abiejų šalių teises bei pareigas po perdavimo.
Visų pirma, pasirašytas aktas suteikia rangovui teisę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir reikalauti apmokėjimo. Tačiau svarbu suprasti, kad atliktų darbų aktas nėra dokumentas, kuriuo galima keisti sutarties sąlygas, įskaitant sutarties kainą (nebent šalys sutartyje yra susitarusios kitaip).
Antra, atliktų darbų aktas yra itin reikšmingas ir užsakovui. Teisinis reguliavimas numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, tačiau toks atsisakymas privalo būti motyvuotas – nurodant aiškias priežastis. Tik motyvuotas atsisakymas lemia, kad rangovas neįgyja teisės reikalauti apmokėjimo.
Galiausiai, darbų priėmimo procedūra glaudžiai susijusi su darbų kokybės įvertinimu. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbų atitiktis reikalavimams turi būti vertinama būtent priėmimo metu. Todėl užsakovas turi elgtis rūpestingai ir apžiūrėti darbų rezultatą, kad patikrintų, ar nėra akivaizdžių trūkumų. Iš užsakovo nereikalaujama naudoti specialių priemonių – pakanka įprastos, protingos apžiūros.
„Atliktų darbų akto pasirašymas yra vienas svarbiausių statybos proceso etapų. Net jei tarp šalių santykiai yra pagrįsti pasitikėjimu, visus darbų perdavimo ir priėmimo veiksmus būtina formalizuoti raštu. Praktika rodo, kad santykiai išlieka sklandūs iki tol, kol neatsiranda nesutarimų ar trūkumų – o būtent tada rašytiniai dokumentai tampa esminiu įrodymu“, – pažymi Kamilė Šemeklytė.
Net ir smulkūs susitarimai statybvietėje turi būti fiksuojami
Penkta, nors rekomenduojama tiek rangos sutartį, tiek jos pakeitimus, papildymus ir darbų perdavimą įforminti raštu, ne visada taip nutinka. Statybos yra labai dinamiškas procesas ir poreikis tikslinti sprendinius, duoti nurodymus ar paaiškinti projektines detales yra nuolatinis procesas. Dėl to žodiniai susitarimai statybvietėje yra patogūs, dažnai naudojami, tačiau neturi jokios įrodomosios galios.
Pasak AVOCAD teisininkės, siekiant išvengti nesutarimų ateityje, net ir tokie žodiniai susitarimai, kurie nekeičia esminių sutarties sąlygų, turėtų bent minimaliai būti patvirtinti raštu. Paprasčiausias būdas – atsakingų užsakovo ir rangovo asmenų susirašinėjimas el. paštu. Tai nereikalauja oficialių dokumentų, bet sukuria aiškų rašytinį įrodymą. Kitas labai veiksmingas būdas – kassavaitiniai užsakovo ir rangovo gamybiniai pasitarimai, kurie turėtų būti protokoluojami. Tokie protokolai statybų procese itin naudingi. Jeigu ginčas visgi persikeltų į teismą, šie dokumentai taptų svarbiais įrodymais, nes aiškiai parodytų, kokie sprendimai buvo priimti, kokie darbai derinti ir kokie buvo tikrieji šalių ketinimai.
