Pavirvyčio dvaras – vienintelis nuo pradžių iki galo
sutvarkytas toks objektas Telšių regione. Prieš metus pradėtas rekonstruoti,
vienas vertingiausių išlikusių Žemaitijos dvarų jau perduotas šeimininkams.
Daugiau negu prieš 200 metų statytos sodybos restauravimas
prasidėjo praėjusį birželį dvarą paveldėjusios Michalauskų šeimos iniciatyva ir
lėšomis. Ypač dvaro rekonstrukcija rūpėjo garbaus amžiaus senjorų sūnui Mažvydui
Michalauskui, kuris šiuo metu dirba advokatu Paryžiuje.
Stogo pakeitimo neužteko
Sovietmečio laikais nukentėjęs dvaras savininkams buvo
perduotas katastrofiškos būklės. Michalauskų šeima manė, kad stogo sutaisymo
pakaks norint išsaugoti statinį, tačiau po susitikimo su restauratoriais
paaiškėjo, jog reikalingų darbų sąrašas smarkiai padidėjo.
UAB „Pamario restauratorius” direktoriaus Aldo Kliuko teigimu,
namas buvo visiškai blogos būklės: ne tik stogas, bet ir pertvaros, sienos
reikalavo remonto. Per rekonstrukciją reikėjo pakeisti apie 50 proc. apatinių
sienų ir perdangų, viršuje išliko daug autentiškų detalių, darbininkai paliko
kas antrą gegnę, išilginių sijų irgi nereikėjo keisti.
Viso dvaro restauracija kainavo apie milijoną litų. Apie 75
proc. sumos kompensavo Kultūros paveldo departamentas, kitą dalį pinigų
šeimininkai turėjo sukaupti patys.
Kultūros uostas
Pavirvyčio dvaras nuo senų laikų buvo lietuviškos kultūros
lopšiu.
„Dvaruose dažniausiai būdavo koplyčios, jos būdavo arba pačiame
pastate arba jo teritorijoje. 1863 metų sukilimo metu, čia buvo laikomos
pamaldos” – pasakojo Sofija Michalauskienė.
Pasak Valdemaro Michalausko, per ilgą dvaro egzistavimo
laikotarpį, čia pabuvojo daug žymių žmonių tarp jų rašytojos Šatrijos Ragana,
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Laurynas Ivinskis ir kiti.
Kultūros paveldo departamentas sutiko kompensuoti dalį į
sodybos restauravimą investuotų lėšų, jei dvaras bus atviras kultūros renginiams
ir krašto istorija besidomintiems žmonėms, turistams. Savininkas prasitarė, jog
į dvarą jau ir dabar dažnai atvažiuoja turistai, norintys susipažinti su
Žemaitijos kraštovaizdžiu, moksleiviai iš meno mokyklų, prie dvaro yra
organizuojamos vakaronės. V. Michalausko teigimu, čia galėtų įsikurti Žemaitijos
kultūros centras.
Belaukiant renesanso
Šiuo metu iš visų dvaro teritorijoje esančių pastatų
atnaujintas yra tik dvaras, savo eilės laukia dar du statiniai – svirnas ir
plūkto molio pastatas. Svirnas yra geresnės būklės, o molinį pastatą reikia arba
artimiausiu metu renovuoti, arba griauti. Tačiau kada statiniai bus atnaujinti –
nežinia.
Šeimininkų teigimu, prie dvaro esančių pastatų restauravimas
kainuotų nemažai, savininkai neturi tiek pinigų, todėl vėl tikisi valstybės
paramos. Michalauskų šeima turi dar pasirūpinti dvaro vidumi, kadangi sienos
stovi tuščios.
„Sunku pasakyti kada bus atidarymas, tačiau vis gyvename
atidarymo nuotaikomis”, – sakė V. Michalauskas.
Per Antrąjį pasaulinį karą visos dvare buvusios meno vertybės –
baldai, gobelenai, paveikslai, biblioteka – buvo išvežtos nežinoma kryptimi.
Kaip atrodys naujasis dvaro interjeras, kol kas dar neapsispręsta.
Istorija
Nuo XVIII a. pradžios medinis dvaras priklausė didikams
Šemetoms.
Po Napoleono žygio į Rusiją dvare pasiliko gyventi prancūzų
leitenantas Pjeras Druvė, kurio giminė dvare gyveno iki 1919 m. Dvare yra buvusi
surinkta didžiulė meno kolekcija, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu buvo
išsaugota.
Nuo 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, tapo tarybiniu
ūkiu.
1940 m. Rusijos kareiviai visą turtą išvežė nežinoma
kryptimi.
1991 m. Pavirvyčio dvaras grąžintas Michalauskų šeimai.
