Aplinkos ministras patvirtino Labanoro, didžiausio šalies regioninio parko (daugiau kaip 55 tūkst. ha), tvarkymo planą – pagrindinį dokumentą, pagal kurį bus numatomos ir įgyvendinamos šios saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo priemonės.
Parkas įsteigtas 1992 m. vertingiems Rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio kompleksams, jų ekosistemai, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti, joms tvarkyti ir racionaliai naudoti. Jame suformuota gamtinių rezervatų ir draustinių sistema. Gamtinių kompleksų ir objektų apsaugai didžiausios reikšmės turi kraštovaizdžio (Aiseto, Kulionių, Lakajų, Lakajos, Obelynės, Pažemio, Peršokšnos) ir hidrografiniai (Alnio, Kertuojų, Luknelės, Peršokšnų, Siesarties, Stirnių) draustiniai. Saugant parko biologinę įvairovę, svarbiausias vaidmuo tenka gamtiniams rezervatams (Kiauneliškio ir Girutiškio), botaniniams-zoologiniams (Antaliedės, Kanio raisto, Kuliakampio, Padumblės), botaniniams (Mekšrinio) ir telmologiniams (Alsuodžio, Dumblio, Ešerinio I, Ešerinio II, Juodežerio, Krakinio, Laukagalio, Serlediškio, Snieginio, Tramių, Urkio, Vadokšno) draustiniams. Moreninio ir keiminio reljefo ir dubaklonių apsaugai skirti geomorfologiniai (Maldžiūnų, Panatryčio, Plėšiškių, Salduškio, Žiežulinio) draustiniai.
Tarp šio parko biologinei įvairovei puoselėti skirtų priemonių numatyta išsaugoti atviras kraštovaizdžio erdves, palaikyti atviras pelkes, natūralias pievas, miškapieves, miško aikšteles ir laukymes, įrengti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams ir juodiesiems gandrams, kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams, reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kanadinių audinių, miškinių kiaunių, šeškų gausą ir kt.
Siekiant atkurti pažeistus gamtos objektus ir kompleksus, numatoma renatūralizuoti Kertuojų ežero hidrologinį režimą ir sudaryti sąlygas žuvų migracijai Kertuojos upeliu, rekonstruojant Kertuojos ištakose esantį hidroįrenginį. Taip pat planuojama renatūralizuoti ūkinės veiklos pažeistą Laukagalio pelkinio komplekso šiaurinę dalį, atkurti Serlediškio pelkinio komplekso hidrologinį režimą, paliekant pelkėje iškastus sausinamuosius griovius savaiminei renatūralizacijai.
Įvertinus lankytojų srautus ir poreikius, nustatytos vietos poilsio paskirties pastatams statyti, pažintinio turizmo trasų sistema, teritorijos gyvenamųjų vietovių plėtrai, priemonės ūkinei, įskaitant ir rekreacinę, veiklai reguliuoti.
Aplinkos ministerijos informacija, tel. 8~706 63660