Vyriausybė pritarė, kad už architektūros klausimų svarstymą regioninių architektūros tarybų posėdžiuose būtų apmokama iš valstybės biudžeto lėšų. Kartu siūloma patvirtinti reikalavimus jų narių teikiamoms išvadoms ar rekomendacijoms. Tikimasi, kad dėl to pagerės architektūros, aplinkos užstatymo kokybė, bus apgintas viešasis interesas, statinių projektavimas ir teritorijų planavimas bus skaidresnis.
Be to, atsiras daugiau galimybių spręsti probleminius statinių projektavimo ir teritorijų planavimo atvejus, į šį procesą aktyviau įsitraukti visuomenei, bendruomenėms.
Pagal dabar galiojančią tvarką regioninėms architektūros taryboms už šį darbą moka pareiškėjas, dėl to ne visi suinteresuoti asmenys gali kreiptis į jas ir gauti rekomendacijas, ekspertines išvadas, pasitaiko nemažai atvejų, kai architektūros sprendiniai lieka neišnagrinėti.
Kadangi Architektūros įstatyme regioninėms architektūros taryboms priskirta viešoji funkcija – nustatytais atvejais teikti rekomendacijas (ekspertines išvadas) dėl architektūros sprendinių kokybės, jai vykdyti turėtų būti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos.
Įstatymo pakeitimą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis, o Seimas paprašė Vyriausybės išvados.
Siekdama, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį ir efektyviai, Vyriausybė pateikė pasiūlymus įstatymo projektui papildyti. Siūloma nustatyti, kad Regioninių architektūros tarybų nuostatuose būtų reglamentuojami tarybų posėdžiuose dalyvaujančių tarybų narių rašytinių išvadų ir rekomendacijų kokybiniai reikalavimai.
Tarybų posėdžių organizavimui, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbo apmokėjimui Aplinkos ministerijai turėtų būti skiriama papildomų valstybės biudžeto asignavimų, kuriuos ji perduotų Architektų rūmams.
Taip pat Vyriausybės siūlymu reikėtų nustatyti, kiek tarybos narių turėtų dalyvauti posėdžiuose ir teikti išvadas ar rekomendacijas, kam ir kokiais atvejais būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, kaip būtų nustatomas atlyginimas už tarybų posėdžių organizavimą, techninį aptarnavimą, tarybų narių darbą ir jo apmokėjimą.
Numatyta, kad Architektų rūmai teiktų Aplinkos ministerijai ataskaitas apie panaudotas valstybės biudžeto lėšas tarybų funkcijoms atlikti.
Atsižvelgus į tai, kad Seimas 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriame nenumatyta lėšų tarybų funkcijoms finansuoti, siūloma, kad pakeistas Architektūros įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.