Byla dėl Atominės elektrinės įstatymo nuostatų, pagal kurias buvo įkurtas nacionalinis investuotojas „Leo LT”, Konstituciniame Teisme jau rengiama teisminiam nagrinėjimui, bet pasiruošimas gali užtrukti kelis mėnesius, teigia Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas.
„Prašymas yra priimtas, jo pagrindu pradėta byla, ji rengiama teisminiam nagrinėjimui. Bet prieš tai turi būti atlikti visi parengiamieji darbai, išsiaiškinta daugelis faktinių aplinkybių.
Tai gali būti galbūt dviejų–trijų mėnesių laikotarpis, bet kiek tiksliai reikės laiko – sunku pasakyti”, – trečiadienį sakė K. Lapinskas.
Kadangi į Konstitucinį Teismą dėl Atominės elektrinės įstatymo nuostatų Seimas kreipėsi nutarimu, byla bus nagrinėjama be eilės.
Įstatymą, kuriuo numatoma kurti nacionalinį investuotoją „Leo LT” ir suteikti jam teisę statyti atominę elektrinę bei elektros tiltus į Lenkiją ir Švediją, Seimas priėmė metų pradžioje.
Rugsėjo 22 dieną parlamentarai nusprendė prašyti KT išaiškinimo, ar jų pačių priimto įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo nariai prašo išaiškinti, ar tai, kad įstatymiškai numatyta, jog „Leo LT” bendrovės tikslas yra siekti naudos sau ir savo akcininkams, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai nuostatai, kad valstybė gina vartotojo teises.
Taip pat abejojama, ar elektrinės įstatymas nekuria sąlygų rinkos monopolizavimui ir ar teisėtai „Vilniaus prekybos” grupės kontroliuojama įmonė „NDX energija” be konkurso buvo pakviesta dalyvauti nacionalinio investuotojo bendrovės kapitale.
Šiuo metu ginčijamos Atominės elektrinės įstatymo nuostatos tam tikra apimtimi negali būti taikomos. Negalioja nuostatos, numatančios, kad nacionalinis investuotojas savo rankose sutelks pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, eksporto, importo dalį, kad nacionalinio investuotojo tikslas yra atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams bei nuostata, numatanti Vyriausybės teisę derėtis dėl bendrovės steigimo ir akcijų dalių.
„Šių nuostatų tuo metu taikyti nebus galima, bendrovė savo veikloje jomis remtis negalės. Natūralu, kad tam tikrų veiksmų atlikimui tai gali kliudyti”, – anksčiau teigė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas.
Teisininkas nesiryžo komentuoti pasekmių, jei minėtos nuostatos bus pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą praėjusį mėnesį balsavo 50 Seimo narių, 13 buvo prieš, 35 susilaikė. Kreipimąsi aktyviausiai palaikė opozicijoje esantys konservatoriai, „darbiečiai”, „tvarkiečiai” ir Liberalų sąjūdis. Socialdemokratai, socialliberalai ir valstiečiai liaudininkai susilaikė arba balsavo prieš.
„Leo LT” vadovybėje – permainos
Tuo metu bendrovės „Leo LT” vadovybėje laukiama permainų. Antradienį apie savo atsistatydinimą pranešė bendrovės valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Rymantas Juozaitis.
„Leo LT” akcininkės „NDX energijos” vadovas Ignas Staškevičius lrt.lt trečiadienį sakė, kad pasitraukus R. Juozaičiui, bus sprendžiama dėl naujos visos „Leo LT” valdybos sudėties.
Jis pabrėžė, kad sprendimus dėl valdybos darbo penktadienį priims susirinksianti „Leo LT” Stebėtojų taryba.
Bendrovė „Leo LT” įkurta šių metų gegužę.
61,7 proc. įmonės akcijų priklauso valstybei, o likusi dalis – privačiai bendrovei „NDX energija”.
Įstatyme numatyta, kad nacionalinis investuotojas atsakingas už naujos atominės elektrinės statybos projektą ir elektros jungčių į Lenkiją ir Švediją tiesimą.
Prašo tirti, ar „Leo LT” valdoma skaidriai
Seimo narys Kęstutis Čilinskas trečiadienį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas įvertinti, ar „Leo LT” valdymo modelio sukūrimo ir veikimo schema nėra korupcinė.
„STT tyrimas būtinas, nes buvo sukurtas toks modelis, pagal kurį nacionalinės energetikos bendrovių veiklos ir pelno paskirstymo kontrolė buvo perduota į privačias rankas, nors pagal įstatymą, valstybė turėtų turėti 61,7 proc. balsų, o „NDX energija” – 38,3 proc.
Tačiau valdyboje nėra nė vieno valstybės atstovo, o Stebėjimo taryboje – iš keliolikos – tik vienas. Tam vienam atstovui nesuteikta akcijų dalį (61,7 proc.) atitinkančio balso. Taigi, valstybės energetinį kapitalą ir pajamas iš jo tvarko privatūs savininkai”, – teigiama K. Čilinsko pranešime spaudai.
