Į kylančių kainų karuselę šoka ir tarpininkavimo paslaugas teikiančios nekilnojamojo turto agentūros.
Šiuo metu uostamiestyje sudėtinga rasti firmą, kuri iš būstų pardavėjų sėkmingo sandorio atveju prašytų atlygio, mažesnio nei 2 proc. parduodamo objekto sumos.
Iki šiolei bent jau už buto pardavimo paslaugą buvo įprastas 1 proc. dydžio komisinis mokestis. Taigi galima sakyti, jog jis padidėjo dvigubai.
Vienos uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros vadovas Edmundas Jankus tikino, jog kainų pastaruoju metu nekoregavo – esą jau ir šiaip porą trejetą metų iš butų pardavėjų ima po 2 proc., o iš pirkėjų – po 1 proc. nuo suderėtos nekilnojamojo turto kainos.
Tačiau pašnekovas pripažino girdėjęs, jog kitos agentūros, siūliusios pigesnes paslaugas, jau įsivedė ar dar ketina įsivesti panašius komisinius.
Tad rinkoje tarp skirtingų nekilnojamojo turto tarpininkų esą pamažu įsigali panašios kainos: už parduotus butus, žemės sklypus, sodo namus iš pardavėjų vidutiniškai prašoma po 2, už individualius ir blokuotus namus – po 3, o iš pirkėjų – po 1 proc. komisinių mokesčių.
„Manau, kad konkretaus susitarimo tarp agentūrų nėra, tiesiog vieni nuo kitų nusižiūri. Natūralu, kad paslaugos tampa brangesnės – juk didėja mokesčiai, brangsta kuras ir visa kita. Jei agentūros nekeltų mokesčių, nebeapsimokėtų dirbti”, – įsitikinęs E.Jankus.
Kitos uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros vadovas Algimantas Bružas taip pat pripažino, jog šiandien vargiai atsirastų tarpininkų, kurie imtųsi pardavinėti objektą už mažesnį nei 2 proc. komisinį mokestį.
Tačiau pašnekovas tvirtino, jog tai nereiškia kategoriškų įkainių.
„Viskas priklauso nuo situacijos, šia prasme esame lankstūs. Jei pardavėjas parduoda už nedidelę kainą, galima greita realizacija, pasitenkiname ir 1 proc. mokesčiu”, – komentavo specialistas.
