Lengvatinių kreditų teikimo formulė nesikeičia: būstus remiami valstybės gali įsigyti tie, kieno pernykštės pajamos buvo kuklios, o šiųmetės – gerokai didesnės.
Pasinaudojo mažiau nei pusė
Nuo gegužės iki metų pabaigos kauniečiai, gaunantys mažesnes pajamas, gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Turto skyrių dėl valstybės remiamo būsto kredito.
Šiais metais valstybė Kauno mieste gyvenantiems žmonėms būstui įsigyti arba atnaujinti skyrė 32,01 mln. litų paramą, 4,63 mln. litų daugiau nei pernai. Teikti lengvatinius kreditus išrinkti trys bankai: 14 mln. litų skirstys SEB bankas, 13,3 mln. litų – „DnB Nord” ir 4,7 mln. litų – „Danske” bankas.
Pernai savivaldybė išdavė 145 pažymas, suteikiančias teisę gauti subsidijas, sudarančias 10 proc. imamo kredito. Kadangi maksimalus lengvatinis kreditas dviejų ir daugiau asmenų šeimai negali viršyti 240 tūkst. litų, galima maksimali subsidija – 24 tūkst. litų.
Pernai lengvatinius kreditus paėmė tik 65 šeimos arba asmenys, tai yra mažiau nei pusė tų, kurie turėjo tokią galimybę. Vidutinis valstybės remiamas būsto kreditas sudarė apie 200 tūkst. litų. Lengvata daugiausia pasinaudojo jaunos šeimos, lengvatines paskolas ėmusių neįgalių asmenų – triskart mažiau.
Užpernai buvo išduotos 184 pažymos, suteikiančios teisę į valstybės subsidiją. Metų pabaigoje kai kurie bankai pristigo valstybės skirtų pinigų lengvatiniams kreditams ir perėmė kitų bankų nepanaudotas valstybės lėšas.
Palanku buvusiems studentams
Kauno miesto savivaldybės Lengvatinio privatizavimo ir kreditavimo poskyrio vyriausioji specialistė Jūratė Aleksandravičienė įsitikinusi, kad norinčių pasinaudoti lengvata būtų daug daugiau. Būtent dėl to, kad nustatytas maksimalus metinių pajamų dydis jau neatitinka tikrovės, pernai Kaune panaudota tik apie 70 proc. valstybės lengvatiniams kreditams skirtų 27,38 mln. litų.
Gaunantys mažesnes pajamas ir galintys pretenduoti į valstybės paramą nuėję į banką sužino esantys nepajėgūs paimti paskolą, kad įsigytų norimos kokybės būstą. Mat butų kainos pastaraisiais metais pasiekė rekordus.
Lengvatinio kredito gavimo sąlygose numatyta, kad dviejų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 35 tūkst. litų. Jei šeimoje yra du dirbantys asmenys, vadinasi, kiekvieno jų mėnesio pajamos šiek tiek gali viršyti tūkstantį litų.
Pageidaujantys lengvatos savivaldybei turi pateikti dokumentus, įrodančius praėjusiais metais gautas pajamas. Jei 2007-aisiais atlyginimas buvo nedidelis, o šiemet uždirbama kad ir penkis kartus daugiau, valstybės paramos skirstytojams tai nerūpi. Bankas tik džiaugiasi tokia padėtimi, nes vertina dabartines gaunamas pajamas.
„Į nustatytus rėmus gali tilpti studentas, kuris pernai visai nedirbo, o šiemet gavo gerai mokamą darbą. Taip buvo pernai, nustatytas maksimalus pajamų dydis ir šiemet liko toks pats”, – apgailestavo J.Aleksandravičienė.
Partnerystė nelaikoma šeima
Manoma, kad nustatyti maksimalūs lengvatinių kreditų ir pajamų dydžiai turėtų keistis ne tik dėl išaugusių nekilnojamojo turto kainų, bet ir dėl padidėjusių atlyginimų. Nemažai gavusių lengvatinį kreditą žmonių pastaraisiais metais buvo priversti papildomai imti komercinį kreditą, nes vien lengvatinio neužtenka norint įsigyti geresnės kokybės kelių kambarių butą.
Teikiant paramą būstui įsigyti, šeima laikomi susituokę asmenys arba vieniši tėvai bei motinos, turintys nepilnamečių vaikų. Kartu gyvenančios, bet nesusituokusios poros kaip šeima valstybės paramos būstui įsigyti negali gauti. Jei tokios poros turi nepilnamečių vaikų, mama arba tėvas gali pretenduoti į lengvatinį kreditą kaip vienišas tėvas.
