Nekilnojamojo turto specialistai pastebi itin suaktyvėjusį Rusijos ir Baltarusijos piliečių susidomėjimą nekilnojamuoju turtu pajūryje. Tačiau investuotojai iš Rytų sunerimę, mat teismas panaikino dar vieną nekilnojamojo turto sandorį, kuriuo Rusijos piliečiai Palangoje įsigijo nekilnojamojo turto. Pirkti žemės Lietuvoje užsieniečiams draudžiama.
Pastaraisiais metais vis daugiau poilsį Palangoje renkasi poilsiautojai iš Rytų. Tačiau čia juos vilioja ne tik grynas oras, ar, jų teigimu, nebrangios paslaugos. Nemažai atvykusiųjų domisi ir nekilnojamuoju turtu.
„Vienas iš klausimų, aišku, yra ir apie nekilnojamą turtą. Daugiausia klausia svečiai iš Rusijos“, – sako Palangos turizmo informacijos centro direktorė Ala Valužienė.
„Buto dar neturime kol kas, bet norėtume. Čia patinka ilsėtis, puiki gamta ir žmonės geri“, – teigia poilsiautoja iš Kaliningrado.
„Man patinka toks ramus poilsis, norėtųsi turėti tokią vietą, kur būtų ir jūra, ir pušys, ir Europa“, – tvirtina poilsiautojas iš Minsko.
Nekilnojamojo turto pardavėjai pastebi, kad šiemet Rusijos ir Baltarusijos piliečiai aktyviau ieško būsto būtent Palangoje, o ne Neringoje ar Jūrmaloje.
„Maskva jau persisotino Jūrmala, mes tą jaučiame. Iš ten traukiasi ir ateina čia tie, kurie sako: nenoriu su tais pačiais maskviečiais būti ir Maskvoje, ir Jūrmaloje. Jie jau ieškosi [būsto] Palangoj. Juo labiau kad Jūrmala yra pačių išbranginta tiek, kad jie čia gali daug pigiau įsigyti kokybiškesnį būstą negu Jūrmaloje“, – pasakoja NT agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.
Tokie pirkėjai perka būstą, kurio vertė nuo 300 tūkst. iki 1 mln. litų. Tačiau pastaruoju metu nekilnojamojo turto sandoriai anuliuojami.
Pvz., prieš trejus metus Rusijos pilietis buvo įsigijęs butą Palangoje, vėliau įsteigė bendrovę, kurios vardu įsigijo ir butui priklausantį žemės sklypą. Teismas pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia.
„Teisme yra pradėtos penkios bylos ir trim atvejais mes jau turime prokuratūros atžvilgiu patenkintus sprendimus, kai buvo apgintas viešasis interesas ir panaikinti sandoriai, kuriais, manome, faktišką žemės nuosavybės teisę įsigijo ne Lietuvos piliečiai“, – sako Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.
Tokia tendencija, kai prisidengus įkurta bendrove užsieniečiai bando įsigyti žemės, pasak prokuroro, buvo ryški 2010–2012 metais. Žemės Lietuvoje įsigyti užsieniečiams draudžia įstatymas.
Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad užsienio investuotojai yra sunerimę, nes nebegali įsigyti žemės oficialiai. Tačiau tai esą nesumažina kaimynų susidomėjimo nekilnojamuoju turtu Lietuvos pajūryje.
Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
