Sunkmetis nepakeitė šalies gyventojų noro turėti nuosavą stogą virš galvos. Artimiausiais metais norinčių įsigyti būstą nemažės, bet galinčių šią svajonę įgyvendinti bus mažiau.
Prognozės, kad per krizę nuomos kainos turėtų didėti, mat būsto negalintys įpirkti gyventojai bus priversti jį nuomotis, nepasitvirtino. Prie nuomojamų būstų eilės toli gražu nesidriekia, o nusiderėti nuomos kainą galima lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT).
Pasak bendrovės „DnB NORD būstas” generalinio direktoriaus Gedimino Jankausko, butų nuomos kainos šalies didmiesčiuose „nučiuožė” žemyn maždaug tiek, kiek ir jų pardavimo kainos. Tiesa, G.Jankauskas teigė pastaruoju metu pastebintis, kad kainos mažėja lėčiau ir didėja sandorių skaičius, kas galėtų tapti pirmaisiais NT rinkos atsigavimo ženklais. Vis dėlto, pašnekovo nuomone, bent iki kitų metų pavasario NT ir nuomos kainos greičiausiai dar šiek tiek mažės.
NT agentūros „Ober-Haus” skaičiuojamas butų kainų indeksas nuo šių metų pradžios yra sumažėjęs 30 proc., nuo aukščiausio lygio, pasiekto 2007-ųjų gruodį, indeksas yra nukritęs daugiau kaip 36 proc. Iš didžiųjų šalies miestų labiausiai butų kainos nuo piko yra sumažėjusios Klaipėdoje (apie 41 proc.), Vilniuje jos jau nukrito apie 37 proc., o mažiausias nuosmukis užfiksuotas Kaune – apie 25 proc.
„Pardavimo ir nuomos rinkos Lietuvoje susijusios – kai krinta vienos, leidžiasi ir kitos. Todėl tikėtis, kad pavyks pigiai nusipirkti butą ir paskui brangiai jį išnuomoti, neverta”, – kalbėjo G.Jankauskas. Jo skaičiavimais, Lietuvoje metinė grąža iš gyvenamojo NT nuomos visą laiką siekė apie 4–5 proc., šių tendencijų nepakeitė ir sunkmetis. Kai kuriose Vakarų valstybėse metinė nuomos grąža siekia 8–10 proc., tačiau tokiose šalyse ir pati nuoma yra gerokai populiaresnė tarp gyventojų.
Lietuvoje dėl nedidelės grąžos ilgalaikės investicijos į gyvenamosios paskirties NT nėra patrauklios. Žinoma, per pastarąjį dešimtmetį spekuliaciniai sandoriai NT rinkoje galėjo atnešti didžiulį pelną, tačiau tik dėl sparčiai kilusių kainų. Tiems, kas iš rinkos nespėjo pasitraukti per praėjusius metus, jie atnešė nemažai nuostolių.
Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis Vakarų šalimis, nuoma nėra brangi, tarp lietuvių ji – nepopuliari. Europos hipotekos federacijos duomenimis, net 98 proc. šalies gyventojų gyvena nuosavame būste. O, pavyzdžiui, Vokietijoje nuosavame būste gyvena tik 42 proc. gyventojų, Švedijoje – 46 proc.
G.Jankausko teigimu, lietuviams tiesiog patinka turėti savo būstą, o to priežasčių reikėtų ieškoti šalies tradicijose ar gyventojų mentalitete. Beje, tai nebūtinai yra mažos ar besivystančios šalies požymis. Pašnekovas pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu į Lietuvą labai panaši Norvegija, kurioje daugiau kaip 90 proc. gyventojų yra savo būsto savininkai.
„Abejoju, ar sunkmetis labai pakeis lietuvio požiūrį į nuosavą būstą, nes, priešingai negu verslininkai, gyventojai dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne racionaliais argumentais”, – apie tautiečių požiūrį kalbėjo G.Jankauskas.
