Sukritus gyvenimo aplinkybėms, įstatymų netobulumui ir biurokratiniams užkardams, neįgali klaipėdietė Reda Stonytė kenčia didžiulius nepatogumus ten, kur jų turėtų būti mažiausiai, – savo pačios namuose.
Klaipėdos miesto savivaldybė moteriai, pasiruošusiai atiduoti valdžiai nuosavą butuką bendrabutyje mainais už galimybęnuomotis neįgaliesiems pritaikytą socialinį būstą, padėti niekuo negali.
Pagal formaliuosius rodiklius, moters buto plotas – vienu kitu kvadratiniu metru didesnis nei numato įstatymas, leidžiantis pasigerinti gyvenimo sąlygas. Nesvarbu, kad jame ir sveikam žmogui apsisukti per ankšta.
Tiktų tik sveikam
R. Stonytės gyvenimo planai ir lūkesčiai ėmė byrėti prieš 12 metų. Ji sužinojo serganti išsėtine skleroze. Prastėjanti sveikata privertė atsisakyti sunkios, bet mėgstamos profesijos – iki ligos moteris dirbo dažytoja. Viena dukrelę auginanti mama tapo neįgali.
Moteris prisipažįsta buvusi naivi ir tikėjusi žmonių pažadais. „Vienas jaunystės draugas pasiūlė kooperuotis, užstatyti mano butą daugiabutyje, panaudoti pinigus, o vėliau jį išpirkti. Patikėjau, kad taip ir bus, – liūdnai šyptelėjo R. Stonytė. – Tačiau išėjo kitaip. Savo butą man teko parduoti, kad atsiskaityčiau už skolą. Už likusiuosius pinigus nusipirkau šį kambarį bendrabutyje.”
Pušyno gatvėje esančiame bendrabutyje – tylu, ramu, gana švaru. Vadinamąjį „boksą” penktajame aukšte moteris, gyvenanti su dabar jau 18-mete dukra, kuri šiemet įstojo į profesinę mokyklą mokytis padavėjos barmenės specialybės, dalijasi su senyva kaimyne.
Kompaktiškame, bet jaukiame mamos ir dukters kambaryje telpa spinta ir sekcija, dvi sofutės, stalelis.
Bendrojo naudojimo patalpos – tualetas, vos truputį didesnis už klozeto užimamą plotą, kriauklė mikroskopiniame „bokso” vestibiulyje ir už kelių metrų nuo kambario esanti virtuvė.
Progresuojanti liga daro R. Stonytės kūną vis sunkiau valdomą. Realiai moteris gali judėti tik invalido vežimėlyje. Tačiau, kaip pati sako, kas į jį atsisėda, nebeatsikelia. O ir kokia nauda iš vežimėlio, kuriam jos mažyčiuose namuose – per mažai vietos?
Po namus moteris juda pasiramsčiuodama ramentais. Slenksčiai tarp kambarėlių R. Stonytei, kuri įstengia tik palengva tempti kojas, yra it aukšti barjerai. Tarp kambarėlio ir rakinamos bendros virtuvės tokių – visi trys.
Tad gaminti moteriai beveik netenka. Dažniausiai ji minta tuo, ką galima pasigaminti kambaryje – arbata ir sumuštiniais. Vietoje dušo – drėgna kempinė.
Pakvėpuoti grynu oru jai – tikra prabanga, mat tam, kad išeitų pabūti lauke, reikia pagalbininko, kuris laiptais išneštų ją ir vežimėlį iš penktojo aukšto į apačią. Pramogos – televizorius ir ateinantys aplankyti ištikimiausi draugai. Sakė bandžiusi dirbti – verti karolius, – tačiau ilgai sėdint toje pačioje padėtyje kojos nutirpsta.
Vienintelė tokia
Kasdien nepatogumų patirianti moteris nesyk kreipėsi pagalbos į valdininkus.
Prieš penkerius metus R. Stonytė pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei prašymą įtraukti ją į sąrašus socialinio būsto nuomai. Tačiau pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (naujos redakcijos pavadinimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas), teisę į socialinį būstą arba jo sąlygų pagerinimą turi tik tie būsto savininkai, kurių buto naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv. metrų.
Likimo ironija, bet visas R. Stonytės turimo buto bendrabutyje plotas sudaro „net” 22,34 kv. metrų. „Naudingas plotas”, kalbant įstatymo kalba, yra ir sanitariniai mazgai, ir įstatytos spintos, ir virtuvės, ir koridoriai.
Miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigė, kad tokios komplikuotos situacijos, kaip R. Stonytės, skyriaus praktikoje iki šiol nėra pasitaikę.
Pokalbininkės teigimu, yra buvę sudėtingų atvejų, tačiau juos pavyko išspręsti. Pavyzdžiui, tėvai, auginantys cerebriniu paralyžiumi sergančią dukterį, gavo lengvatinį kreditą turėto ir perkamo butų kainų skirtumui padengti, ir šeima išsikraustė į jai patogesnį būstą.
R. Stonytei, kaip neįgaliajai bei vienišai mamai, gyvenančiai iš pašalpos ir pensijos, tokia galimybė netinka.
„Labai apgailestauju dėl šios gyventojos situacijos. Tačiau teisinio pagrindo suteikti šiai moteriai gyvenamąjį būstą nėra, nebent rizikuočiau savo tarnybine padėtimi”, – sakė D. Netikšienė.
Valdininkės teigimu, papildomos painiavos įvelia ir tai, kad, pagal formaliuosius reikalavimus, pageidaujantysis socialinio būsto neįgalusis turi pateikti savo sveikatos būklę liudijančią pažymą. Tačiau ji esanti bendro pobūdžio – liga nurodoma šifru.
„Kai buvo pastatytas naujasis socialinis būstas Karlskronos g. 3/Irklų g. 5, jame įkurdinome visus tokio būsto pageidavusius nevaikštančius neįgaliuosius, nes namo butai pritaikyti šiems žmonėms.
Vadovaujantis mūsų turima informacija, R. Stonytė liko vienintelė tokią negalią turinti klaipėdietė, nesulaukusi pagalbos”, – sakė D. Netikšienė.
Į socialinį būstą dabar galėtų pretenduoti ir moters dukra, neseniai sulaukusi 18-os. Tačiau ji patektų į gausiausią, vadinamąjį bendrąjį sąrašą, tad tikėtis gauti būstą labai greitai negalėtų.
Viltis „klajoja” Seime
Šiemet R. Stonytė adresavo laiškus aplinkos ministrui Artūrui Paulauskui bei socialinių reikalų ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei.
Kartu su drauge moteris savarankiškai išsistudijavo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą.
Be jau minėtųjų 10 kv. metrų asmeniui „lubų”, jame nustatyta ir tai, kad teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą turi šeimos, gyvenančios savivaldybės nuomojamame būste, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra pirmos ar antros grupės invalidas arba vaikas invalidas.
Išeitų, kad jeigu R. Stonytė neturėtų savo nekilnojamojo turto, o būtų nuomininkė, jos problema išsispręstų daug greičiau. Savo laiške moteris pasiūlė pakoreguoti įstatymą, suteikiant teisę į gyvenimo sąlygų pagerinimą ne tik nuomininkams, bet ir mažas pajamas turintiesiems būsto savininkams.
Tokių žmonių, kaip ji, Lietuvoje yra ir daugiau. Praktikos socialinio būsto dalybų srityje sukaupusios savivaldybės pateikė pastabas įstatymą rengusiai Aplinkos ministerijai.
Iš jos klaipėdietė sulaukė atsakymo, jog parengtame ir jau Seimui pateiktame įstatymo pakeitimo projekte numatytas ir jos pasiūlytas variantas – jeigu šeimos turimo buto naudingasis plotas vienam nariui sudaro mažiau kaip 14 kv. metrų, o vienas iš jų yra netekęs 60-100 proc. darbingumo, tokia šeima galėtų išsinuomoti socialinį būstą.
Anot ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiojo specialisto Ramūno Šveikausko, pernai Seimui pateiktas įstatymo pakeitimo projektas iki šiol buvo nagrinėjamas parlamento komitetuose. Pavasario sesijos metu jis svarstytas ir Seimo posėdyje, tačiau dėl formaliųjų trūkumų nebuvo patvirtintas. Pokalbininkas sakė manantis, kad jis galėtų būti priimtas iki artėjančių Seimo rinkimų.
„Aš nebegaliu ilgiau laukti. Man patogumų reikia dabar. Su mano liga žmonės ilgai negyvena, – liūdnai kalbėjo R. Stonytė. – Norėčiau bent truputį pagyventi lengviau, nei dabar.”
