Baigiamas statyti Naujamiesčio verslo centro trečias korpusas Švitrigailos gatvėje – vienas iš nedaugelio įgyvendintų projektų aprimus nekilnojamojo turto rinkai. Nors metų pradžioje investuotojai pažeria nemažai planų, įgyvendinti sumanymus sugeba vos pusė.
Naujasis biurų centras – kol kas paskutinis komplekso, pradėto plėtoti 2004 m., statinys. Į buvusios gamyklos teritorijos pertvarkymą investavusios bendrovės „Vilbra” direktoriaus Vyganto Brajo teigimu, kitas plėtros etapas kol kas neplanuojamas, nors tokių ketinimų neatsisakoma.
„Prieš dvylika metų čia išsinuomojome biurą. Pamatę teritorijos perspektyvą nutarėme į ją investuoti. Dabar pasikeitimai akivaizdūs. Jie galbūt būtų dar didesni, tačiau tam sutrukdė chaotiškai išparduotos buvusios gamyklos patalpos”, – įsitikinęs V.Brajis.
Naujamiesčio verslo centro trečio korpuso projekto autorius – architektas Remigijus Bimba. Jis projektavo ir pirmus du verslo centro korpusus. Paskiausiai išdygusio aukščiausio pastato tiek architektūra, tiek koncepcija derinta prie kitų pastatų. Esmė – patalpos turi būti patogios, suplanavimas funkcionalus, šiuolaikiška, kokybiška, pažangi inžinerinė bei apsaugos įranga, A klasės biurams naudojamos kokybiškos apdailos medžiagos.
V.Brajo nuomone, klientams galima pasiūlyti ir pigesnių biurų, tačiau juose nebūtų šiuolaikiškos įrangos, patalpos būtų ankštesnės, kitokio planavimo. Tačiau biurų nuomininkai kol kas nesirenka žemesnės kategorijos patalpų, jiems reikia ir šiuolaikškos įrangos, ir kokybiškos apdailos, ir kitų paslaugų.
Naujojo korpuso plotas – 5 tūkst., o visų Naujamiesčio verslo centro biurų – apie 20 tūkst. kvadratinių metrų. Kompleksui taip pat priskiriama daugiaaukštė saugykla ir 400 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat įrengtos dvi 30 vietų konferencijų salės, kurias, prireikus, galima sujungti į vieną 60 vietų salę.
Naujamiesčio verslo centro pastatuose įdiegta transformuojama vidaus pertvarų sistema. Tai suteikia galimybę lengvai keisti kabinetų kiekį ir dydį, darbo vietų skaičių.
„Daug kas nekilnojamojo turto versle akcentuoja vietą. Ji, suprantama, turi daug reikšmės, tačiau nežinia, ar vietose, kuriose visuomet gausu klientų, galima tikėtis pačio geriausio aptarnavimo. Antai Prancūzijos kurortuose jūros pakantėje esančiuose restoranuose maistas ir aptarnavimas ne visuomet būna aukščiausio lygio. Priežastis – klientų čia vis tiek apstu, jie viską perka. O paėjus du šimtus metrų į šalį galima aptikti išties aukšto lygio restoranų, kuriuose už mažesnę kainą ne prasčiau aptarnauja. Panašiai ir biurų rinkoje: ypač prestižininėmis nelaikomose vietose už mažesnę kainą galima įsigyti ar išsinuomoti nė kuo ne blogesnės kokybės biurų”, – tikino V.Brajis.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis nemano, kad ateityje biurų nuomos kaina labai kris, nors pastaruoju metu ji ir nebekyla. Būsto kainos per pastarąjį pusmetį sumažėjo apie 10 proc. Nekilnojamojo turto eksperto nuomone, biurų rinkos toks pat likimas vargu ar laukia – pastatų valdytojai paprasčiausiai nebeturės galimybių mažinti kainos.
„Colliers International” verslo plėtojimo direktoriaus Mindaugo Kulboko tvirtinimu, didžiausia klaida ieškant patalpų ta, kad įmonės vadovai vadovaujasi emocijomis ir sprendimą priima dėl patrauklios nuomos kainos. Vis dėlto nereikėtų pamiršti ir tokių esminių dalykų kaip techninės charakteristikos, galimas darbo vietų planavimas darbuotojams, eksploatavimo, administravimo ir kitos pridėtinės išlaidos, kurios gali būti kūrybingai „paslėptos”.
