Didelio masto daugiabučių renovavimo projektais grindžiamą šalies būstų atnaujinimo programą propaguojantys nekilnojamojo turto plėtros specialistai tampa konkretesni: sėkmei stinga politikų valios ir gyventojų teises siaurinančių įstatymų, rašo „Verslo žinios”.
Investuojantieji į nekilnojamąjį turtą (NT) siekia, kad griaunant itin prastos būklės daugiabučius ir vietoje jų statant naujus būtų sukurtas prievartinis mechanizmas iškeldinti namo gyventojus.
NT plėtotojai kartu prisipažįsta kol kas neturintys aiškesnių planų, kaip tai atlikti, ar šių darbų vertę pagrindžiančių skaičiavimų.
Roberto Dargio, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo, nuomone, „apie tą griovimą reikia labai atsargiai kalbėti – teisinė sistema neleidžia to padaryti be 100 proc. gyventojų sutikimo, tai apsimoka daryti tik komerciškai patraukliose vietose”.
NT rinkos atšalimą išgyvenantys verslininkai aktyvesnį savo idėjos lobizmą pirmiausia sieja su poreikiu iš esmės pakeisti teisinę bazę, kuri šiuo metu nepalanki minėtiems sprendimams.
Esama padėtis negarantuoja sėkmės ir tinkamos finansinės grąžos iš kompleksinio renovavimo, todėl labiausiai vilioja prestižinių sostinės mikrorajonų perstatymo galimybės.
