Valdžios institucijas apgulė pasiūlymai, kaip darniai plėtoti šalies miestus, kaimus ir net miškus. Rudeniop paaiškės, kurie iš jų virs kūnu. Seimas ir Vyriausybė iš esmės palankiai vertina verslo idėjas. Tačiau aplinkosaugininkai ir visuomeninių organizacijų atstovai nuogąstauja, kad po įstatymų liberalizavimo ir renovacijos programomis slepiasi stambiojo kapitalo nekontroliuojamos urbanizacijos interesai ir politikų siekis užsidirbti papildomos finansinės paramos iš verslo ir daugiau rinkėjų balsų, rašo „Verslo žinios”.
Bronius Bradauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, siūlo keisti įstatymą ir atsisakyti detaliųjų planų, kai yra parengtas teritorijos bendrasis planas.
„Detaliųjų planų atsisakymui priešinasi suinteresuotos grupės, kurios iš to uždirba milžiniškus pinigus. Nereiks jų derinti – sumažės korupcija, žmogui nereiks nešti butelio ar dviejų biurokratui”, – dėsto B. Bradauskas.
„Jau ir taip viskas užstatyta. Jeigu Vilniuje būtų tokio dydžio parkas kaip Londono Haidparkas, garantuotai užstatytų”, – dėsto p. Bradauskas.
Tačiau jis nepaaiškina, kaip visuomenė sužinos, ar neplanuojamas kvartalo tankinimas, jei nebus detaliojo plano, kurio procedūros numato diskusijas su gyventojais.
