Antradienį į Lietuvą atvykstančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel jau laukia „dovanėlė” – nevyriausybinių organizacijų laiškas dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio Baltijos jūrai. Pirmadienio pavakarę laiškas turi būti perduotas Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai.
Organizacijos atstovauja peticijai „Dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio Baltijos jūrai”, kurią pasirašė beveik 30 tūkst. Europos piliečių, norėdami išreikšti susirūpinimą dėl kompanijos „Nord Stream AG” ketinimų Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį. Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo projekte dalyvauja Rusijos dujų kompanija „Gazprom”,Vokietijos kompanijos „Wintershall” ir „E.ON Rurgas” bei Nyderlandų bendrovė „Gasunie”.
Vokietijos kanclerės prašoma išgirsti Europos Sąjungos piliečių balsą išsaugoti Baltijos jūrą, aplink kurią gyvena 85 mln. žmonių, ateities kartoms. Taip pat prašoma atsižvelgti į Europos Parlamento poziciją, kuri pateikia konkrečius siūlymus, kaip saugiai įgyvendinti projektą.
ES piliečių peticijoje reikalaujama, kad Šiaurės Europos dujotiekio projekto poveikio aplinkai vertinimas būtų nepriklausomas nuo projektą vykdančių kompanijų, atitiktų visus tarptautinius ir ES standartus – būtų objektyviai ir išsamiai palygintos visos dujotiekio maršruto, tarp jų ir sausuma, alternatyvos.
Peticija, pasiekusi Europos Parlamentą, sulaukė parlamentarų paramos, kadangi Šiaurės Europos dujotiekio projektas kol kas kelia daug abejonių, ypač susijusių su aplinkosauga – Baltijos jūros ekosistema. Kol nėra atliktas nepriklausomas poveikio aplinkai vertinimas, šis beprecedentis projektas verčia abejoti jo saugumu, bei patikimumu, teigia laiško iniciatoriai.
Projektą „Apgink Baltijos jūrą kol ne vėlu”, prie kurio prisijungė 18 nevyriausybinių organizacijų, 2007 m. pavasarį inicijavo Jaunųjų konservatorių lyga.
Pirmosios dujos iš Rusijos į Vokietiją Šiaurės Europos dujotiekiu ims tekėti vėliau nei anksčiau skelbta. Terminas nukeltas į ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, nes šalys, per kurių teritoriją turėtų eiti dujotiekis, pateikė papildomų aplinkosauginių reikalavimų.
1 tūkst. 200 km ilgio Šiaurės Europos dujotiekis tiesiogiai sujungs Rusiją ir Vokietiją aplenkiant Baltijos šalis. Šių metų kovą projekto sąmata buvo padidinta iki 7,4 mlrd. eurų, daugiausia dėl padidėjusių metalų kainų ir papildomų išlaidų aplinkosaugai.
