Žemės ūkio ministerija kitas Vyriausybės grandis tikina, kad reikia pratęsti ribojimus parduoti žemės ūkio ir miškų paskirties žemę užsieniečiams.
Tačiau trečiadienį ministrų kabinetas dar nepalaimino ketinimo dėl termino pratęsimo kreiptis į Europos Komisiją (EK). Klausimas atidėtas kitos savaitės posėdžiui.
„Mano nuomonė yra tokia pat kaip žemės ūkio ministro, bet ne visų ministrų tokia pati, kaip mano. Dar savaitė yra skiriama tam”, – po posėdžio sakė premjeras konservatorius-krikdemas Andrius Kubilius.
Jo partietis žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius aiškina, kad logiška būtų pasekti vengrų pavyzdžiu, kurie jau paprašė žemės pardavimo pereinamąjį laikotarpį, kai galima taikyti ribojimus, pratęsti dar trejiems metams.
„Kiek žinau, jiems bus atidėta. To paties nori latviai ir slovakai. Tikiuosi, kad mes su tomis pačiomis šalimis būsime priimti ir sprendimas bus priimtas vasario mėnesį”, – vylėsi ministras.
K. Starkevičius aiškina, kad tai padėtų lietuvių ūkininkams, kurie per patį nekilnojamo turto (NT) kainų pakilimo bumą neturėjo tiek pinigų, kad įsigytų žemę, o per krizę NT kainos krito ne tiek, kiek produkcijos supirkimo kainos.
Pasak jo, dabar Lietuvos ir Vakarų Europos žemės rinkos kainos skirtumai yra dideli, tačiau atsivėrus rinkai lietuviai ūkininkai liktų už borto. „Lietuvos žemės rinkos kaina – 5-7 tūkst. Lt, kai tuo tarpu Vakarų Europos šalyse kainuoja 15-20 tūkst. eurų, – sakė jis. – Užtai turime dar bent tris metus apsisaugoti. Tikėkimės, kad per tą laiką mūsų ūkininkai sustiprės, padidės jų ūkiai.”
Pasak jo, šiuo metu Lietuva pagal vidutinį ūkio dydį atsilieka nuo ES vidurkio. Lietuvos vidurkis – 14,2 ha, ES – 18 ha.
„Geriau, kad Lietuvos ūkininkų vaikai, kurie yra šiandien išvykę į Airiją, airių tvartuose dirba, turėtų galimybę sugrįžti ir dirbti savo žemę”, – sakė K. Starkevičius.
Anot K. Starkevičiaus, žemės išlaikymas Lietuvos piliečių rankose yra ir tam tikras nacionalinio saugumo klausimas.
Pasak ministro, geriausias būdas išsaugoti žemę savo rankose – užtikrinti pajamingumą iš žemės ūkio veiklos. Jis sako, kad šie rodikliai gerėja. „Pagal pajamas esame 9 – pakilę. Pajamų lygis 2010 m., palyginus su 2009 m., apie 20 proc. Tai yra geras rodiklis, kuris, tikiuosi, skatins neparduoti žemės ir patiems ūkininkauti, pirkti žemę ir plėsti ūkius,” – vylėsi jis.
K. Starkevičius taip pat pabrėžia, kad rimtai nusiteikę užsieniečiai ir dabar turi galimybių įsigyti žemės: „Gali pirkti, jei jau tris metus ūkininkauja, jei yra įregistravę savo įmonę Lietuvoje.”
Tai būtų paskutinis termino atidėjimas, nes ilgesnių saugiklių neleidžia Stojimo į Europos Sąjungą sutartis. Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatyta, kad pereinamąjį laikotarpį galima taikyti 7 metus, o jei reikia ir dar papildomus trejus, bet ne ilgiau. Jei laikotarpis nebus pratęstas, jau nuo gegužės užsieniečiai galėtų lygiomis teisėmis įsigyti žemę Lietuvoje.
„Toliau negalėsime atidėti, nes tai įrašyta sutartyje. Mano asmenine nuomone, gal ilgiau būtų ir neblogai. Lenkai yra išsiderėję be pereinamojo laikotarpio dar 10 metų”, – sakė K. Starkevičius.
