Neringoje pradedamas įgyvendinti projektas, kuris ne tik padės neringiškiams patręšti savo žemės sklypus, bet galbūt ir sumažins rinkliavą už atliekas.
Vykdydama atliekų sektoriaus reformą Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai mažinti į sąvartynus patenkančių biodegraduojančių atliekų kiekį. Neringos savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi iniciatyvos į šį procesą įtraukti gyventojus. Iki šiol tokias atliekas kompostuodavo tik specializuotos įmonės.
Neringiškiams nemokamai bus išdalinta apie 60 konteinerių, kuriuose bus kompostuojamos žaliosios atliekos, per keletą mėnesių pavirsiančios trąša dirvožemiui. Pasitvirtinus šiam projektui, analogiški konteineriai gali būti siūlomi ir kitų Klaipėdos apskrities kaimiškų vietovių gyventojams.
Specialiems konteineriams įsigyti Neringos savivaldybė skyrė 10 tūkst. litų. Šioje savivaldybėje atliekų tvarkymą administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) gyventojus aprūpins specialiomis šiukšliadėžėmis, skirtomis kaupti virtuvės atliekas.
„Vasarą Neringoje biodegraduojamos atliekos bendrame atliekų sraute sudaro iki 46 procentų, žiemą – iki 10. Dabar šios atliekos vežamos į bendrą buitinių atliekų sąvartyną, o jas galima rūšiuoti, kompostuoti ir panaudoti pačioje Neringos teritorijoje. Naudojimasis biokonteineriais Neringoje turės dvigubą naudą – sumažės į sąvartyną išvežamų atliekų kiekis, o gyventojų konteineriuose susidaręs kompostas pravers tvarkant namų aplinką, nes smėlėta pamario žemė nėra derlinga”, – sakė projektą inicijavusios bendrovės KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.
Anot jo, Neringa buvo pasirinkta, nes čia yra įsikūrusi kompaktiška bendruomenė. Ar sumažėjus atliekų kiekiams neringiškiai galėtų tikėtis mažesnių mokesčių už šiukšlių išvežimą, pasak Š. Reikalo, spręs vietos politikai. Kol kas dėl to vyksta svarstymai.
Neringos meras Vigantas Giedraitis sakė, jog mokestis už atliekas bus peržiūrimas neišvengiamai ir, ko gero, 2010 metais turėtų mažėti.
„Mums sunku dėl to, kad turime mažai gyventojų, o atliekas išvežti vis tiek reikia. Galbūt ir šis projektas turės įtakos kainų peržiūrėjimui. Žiūrėsime, kaip seksis. Labiausiai kelia nerimą tai, ar nesklis kvapai, ypač vasarą, kai Neringoje padaugėja žmonių. Kita vertus, jau ir iki šiol kai kurios sodybos kompostuodavo lapus, kitas atliekas. Pas mus – vien tik smėlis, o atsivežti žemės iš kitos marių pusės mums yra pernelyg didelė prabanga, tad savas kompostas žmonėms, manau, pravers”, – sakė meras.
Savivartis juodžemio (apie 20 tonų) Klaipėdoje kainuoja 400-450 litų. Gabenant jį į Nidą, pridėjus kelto bei įvažiavimo į Neringą mokesčius, jis pabrangsta iki 1 000 litų.
Pasak KRATC vadovo Š. Reikalo, nėra pagrindo baimintis, jog iš konteinerių sklis prasti kvapai – jie yra sandarūs, o laikantis kompostavimo taisyklių, jokio kvapo neturi būti.
„Projektui Neringoje pasitvirtinus, analogiški konteineriai gali būti pasiūlyti kaimiškų Klaipėdos apskrities vietovių, kur bus įvesta rinkliava už atliekas, gyventojams”, – sakė Š. Reikalas.
Anot projekto iniciatorių, Europoje įprasta gyventojų biodegraduojamas atliekas surinkti ir kompostuoti į konteinerius, kurie būna nuo 200 iki 1 400 litrų talpos. Į juos galima mesti beveik visas organines atliekas, atsirandančias virtuvėje ar sode. Kompostui tinka žolė, lapai, smulkinti kiaušinių lukštai, kavos, arbatos tirščiai, vaisių, daržovių likučiai, daržo atliekos, susmulkinta mediena. Atliekos konteineriuose per 5-6 mėnesius virsta kompostu.
