Katę maiše – butus nepastatytame name Dzūkų gatvėje – pirkę žmonės atsidūrė aklavietėje. Statybos sustojo, nes statytojų įmonė arti bankroto ribos. Tačiau už neegzistuojančius butus jų pirkėjai vis tiek turi mokėti bankams.
Pinigai už nieką
Modernus daugiabutis gyvenamasis namas šalia Vilniaus centro, nedidelė kaina ir itin palankūs bankų pasiūlymai – tokiomis vilionėmis maždaug prieš dvejus metus patikėjo apie 30 šeimų, tuomet net nenujautusių, kad pateks į didžiules pinkles.
Pradiniai įnašai – įmokėti, bankuose paskolos – paimtos ir toliau kas mėnesį mokamos, o namo Dzūkų gatvėje statybos sustojo, ir nežinia, kada bus tęsiamos, jei apskritai bus. Projektą vykdanti bendrovė „Atkirtos būstas” bando inicijuoti savo bankrotą, o po jo kaltų neliks – tik pirkėjų įsipareigojimai bankui.
„Kiekvieną mėnesį daugiau nei po 200 litų moku už nieką. Žinokite – nemalonu”, – ironiškai šyptelėjo už būstą žadėtame name mokanti Edita (vardas pakeistas). Norėdama įsigyti butą ji užstatė savo turtą, todėl dabar visi kiti keliai užsidarė. Jokios kitos paskolos, kito būsto, tik kas mėnesį bankui už orą nuskaičiuojami pinigai.
Bendrovės ir bankų atstovai, ilgai žadėję, kad namas vis dėlto bus pastatytas, dabar tuščiais pažadais nebesišvaisto. Vienintelis patarimas – kreiptis į teismą dėl skolos pripažinimo. Taip kai kurie butų savininkai ir padarė. Tačiau naudos iš to maža: advokatai, įvairūs mokesčiai kainuoja brangiai, o net skolą pripažinus reali tikimybė ją atgauti, jei įmonė bankrutuos, – labai maža.
Abejones išsklaidė bankai
2007 m. nekilnojamojo turto kainos sparčiai augo, kas galėjo, vertėsi per galvą, stengdamiesi suskubti įsigyti namus. „Palaukti gali jaunas studentas, kuriam vėjai galvoje. O mes planavome šeimos padidėjimą ir norėjome tam tinkamo buto. Tuo labiau kad tuo metu dviejų kambarių buto nuomos kainos prasidėdavo nuo tūkstančio litų. Todėl ir nusprendėme geriau investuoti pinigus į būsimą būstą, kaip mums kalbėjo, labai perspektyvioje vietoje”, – pasakojo Edita.
Jei ir buvo kokių dvejonių, visos jos esą išsisklaidė pasitarus su banku. „Mums pasakė, kad jei pirksime būstą šiame objekte, suteiks labai palankias sąlygas. Dviejų kambarių butai Vilniuje kainavo apie 300 tūkst. litų, o čia pasiūlė už 220 tūkst. Butus dar nepastatytuose namuose galėjai nusipirkti maždaug trečdaliu pigiau nei jau esančiuose. Todėl žmonės ir pirko. Juk ne visi yra nekilnojamojo turto specialistai, ne visi galėjo numatyti, kaip viskas bus”, – prisiminė pašnekovė.
Bankas bendrovei „Atkirtos būstas” paskolą suteikė pernelyg nesigilindamas į jos būklę ir perspektyvas. „Vėliau išsiaiškinome, kad tuo metu bendrovė neturėjo nei leidimo statyti, nei žemės nuomos sutarties, niekas netikrino, tiesiog visi bankai reklamavo projektą, kurio nebuvo. Jei man tokį pirkinį būtų pasiūlęs koks Petras, būčiau bijojusi, jog gali apgauti, tačiau maniau, kad bankas vis dėlto rimta finansų institucija, kuri prisiims atsakomybę. Tačiau dabar jis tiesiog nusiplauna rankas”, – apgailestavo moteris.
Atsakyti teks silpniausiems
Praėjus metams nuo pasirašytų sutarčių bankai nesiliovė tvirtinti, kad viskas bus gerai, nors statybos nejudėjo iš mirties taško. Kadangi būstas taip ir neatsirado, bankas būsto paskolas pakeitė į vartojamąsias, sutrumpino grąžinimo terminą ir gerokai padidino palūkanas.
„Teisiškai prie banko prikibti sunku – neva mes esame kreditoriai, patys kalti, kad pirkome ir pasirašėme tokias sutartis. Tačiau juk tai buvo didžiulis masinis vartotojų klaidinimas ir jų teisės buvo smarkiai pažeistos. Teisė pas mus tokia, kad leidžia manipuliuoti įstatymais, o atsakyti tenka silpniausiems dalyviams”, – apgailestavo Edita.
Butus name pirkę žmonės, daugiausia jaunos šeimos, bandė vienytis ir ieškoti bendro sprendimo. „Siūlėme „Atkirtos būstui” tokį variantą, kad galbūt galėtume sujungti kelių žmonių skolą, paimti kokį nors jau įmonės pastatytą turtą kaip bendrą nuosavybę ir nors kiek nors padalyti tuos pinigus. Sprendimų, schemų galima sugalvoti. Tačiau jie paprasčiausiai atsakė „ne” – o kam jiems reikia?” – pasakojo moteris.
