Didmiesčių senamiesčiuose vis dažniau įsigali naujas nelegalių statybų būdas. Užuot kėlę senus pastatus į viršų atkreipdami visų dėmesį, apsukrūs verslininkai ar gyventojai įniko tyliai kastis gilyn. Pagilinus pusrūsius galima gerokai padidinti patalpų plotą. Tačiau dažnai tokios nelegalios statybos kelia pavojų visam pastatui.
Išmėto pamatinius akmenis
Klaipėdoje pastaruoju metu neužfiksuota atvejų, kuomet pusrūsių gilinimas būtų sukėlęs pavojų pastatams. Tačiau sostinėje tokių pavyzdžių netrūksta. Antai Pylimo g. 11 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai baiminasi, kad gali pasikartoti praėjusiais metais įgriuvusio namo Šiaulių gatvėje istorija. Jiems nerimą kelia pusrūsio gilinimo darbai, dėl kurių gali įtrūkti namo sienos, atsirasti plyšių, o galiausiai ir pats statinys nugriūti.
Gyventojai skundžiasi, kad senamiesčio teritorijoje stovinčio namo pusrūsius įsigiję verslininkai nemokšiškai tvarko turimas patalpas. Jie nepasidomėjo šio statinio istorija, neišsiaiškino, kokie padariniai gresia.
Šiame beveik prieš šimtmetį statytame keturių aukštų daugiabutyje gyvenantis Romanas Ždanovas piktinosi, kad rekonstrukciją atliekantiems verslininkams nerūpi, jog po namu yra vienas požeminių Vingrių šaltinių kanalų.
„Gilinant rūsius skaldomi ir išmetami pamatiniai akmenys, kurie statiniui suteikia stabilumo. Juk dėl to gali suskilti sienos. Be to, didėja rizika, kad pažeidus požeminę vandens gyslą namo siena įgrius „, – aiškino gyventojas.
Savavališkai vykdo darbus
Pirmieji namo pusrūsio gilinimo darbai atlikti prieš metus, kai buvo įrengiamos dabar čia esančios kirpyklos patalpos. Prieš keletą savaičių kiti pusrūsio šeimininkai griebėsi tokių pačių priemonių – tarsi kurmiai rausdamiesi gilyn į žemę ištraukė pamatinius akmenis ir paliko pastato sienas be tvirto pagrindo.
„Negana to, kaip mums pavyko sužinoti, rekonstrukcijas atliekantys verslininkai neturi statybos leidimo, darbų projektai nesuderinti su specialistais. Nebuvo atsiklausta ir gyventojų nuomonės”, – piktinosi R.Ždanovas. Vyriškis apgailestavo, jog statybų priežiūros inspektoriams šio namo gyventojų problemos pasirodė nereikšmingos.
„Praėjusių metų vasarį, kai buvo gilinamas rūsys po dabartinės kirpyklos patalpomis, nusiuntėme skundą į statybos inspekciją. Išdėstėme, koks, mūsų manymu, statiniui kyla pavojus. Prašėme atsižvelgti į gyventojų nuomonę, sustabdyti vykdomus darbus. Tačiau nei atsakymo, nei inspektorių vizito iki šiol nesulaukėme”, – piktinosi valdininkų nerangumu senamiesčio gyventojas.
Įgriuvo pastato siena
Kultūros paveldo specialistas Vitas Karčiauskas teigė, kad kai kuriuos rūsius ir pusrūsius istorinėse miesto vietose ir senamiesčio pastatuose galima gilinti norint išvalyti per laiką susikaupusius sluoksnius. Tačiau tam būtinas Kultūros paveldo departamento leidimas atlikti archeologinius tyrimus, kuriais nustatoma, kiek galima gilinti rūsį valant.
„Jei tai daroma neturint projekto, stabdome darbus, perduodame informaciją apie įvykį statybų priežiūros inspektoriams. Savavališkai rūsį gilinantys verslininkai įpareigojami pašalinti nesėkmingų statybų padarinius, be to, gali gauti baudą”, – aiškino V.Karčiauskas.
Šios institucijos pareigūnai gali tik kelioms dienoms sustabdyti pradėtus savavališkus darbus. Skirti baudas pažeidėjams ir nutraukti darbus gali apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.
V.Karčiauskas tvirtino, jog gyventojų nuogąstavimai, kad dėl atliekamų rūsių gilinimo darbų gali įgriūti namas, visiškai pagrįsti. Kaip pavyzdį jis pateikė sostinės Raugyklos g. 9-uoju numeriu pažymėtą namą, kuriame buvo iškastas rūsys, nors anksčiau jo iš viso nebuvo. Sustabdžius darbus, po kelių dienų įgriuvo šio statinio siena. Specialistas pabrėžė, jog rūsių gilinimas yra viena opiausių problemų senamiestyje.
Niokoja paveldą
Paveldo specialistas Gediminas Rutkauskas pritarė, jog rūsių gilinimas istorinėje miesto dalyje išties kelia nerimą. „Tai, kas dabar vyksta, galima vadinti rūsių užkariavimu. Ypač jaudina tai, kad dauguma darbų atliekami nederinant projektų, kaip kad privaloma pagal Statybos įstatymą”, – pabrėžė G.Rutkauskas.
Specialistams apmaudu, kai rūsiuose išardomi unikalūs, gana geros būklės kelis šimtmečius stovėję pamatai, o naujiems lieti naudojama šiuolaikinė statybinė medžiaga – betonas.
„Vienas iš paveldosaugos prioritetų turėtų būti draudimas senamiestyje naudoti šiuolaikines medžiagas, kurias išrenkant pažeidžiami aplinkiniai pastatai. Juk išardyti ar supjaustyti betono neįmanoma nepažeidžiant statinio konstrukcijų. Tokia medžiaga mūsų senamiestyje yra svetimkūnis, vietoj jos reikėtų naudoti tradicines medžiagas – akmenis, plytas”, – įsitikinęs G.Rutkauskas.
