Nepaisant to, jog pirmąjį šių metų ketvirtį būsto kainos uostamiestyje krito vidutiniškai 5-7 proc., nekilnojamojo turto ekspertai įsitikinę, esą krizės šiame sektoriuje nėra – rinka tiesiog grįžta į normalias vėžes.
„Buvo taip, kad brango viskas ir visur, perkama buvo bet kas ir bet kur. Tai, kas vyksta dabar, galima pavadinti kainų korekcija. Centras, kaip ir visame pasaulyje, turi būti pats brangiausias, o ne priemiesčiai, taip pat svarbu – būsto kokybė”, – sakė UAB „Ober-Haus” Klaipėdos regiono vadovas Gediminas Valantinas.
Per praėjusius metus Klaipėdoje senos statybos butai brango 20 proc., naujos – 25 proc. Panašūs kainų pokyčiai buvo ir sostinėje, tik ten labiau brango sena statyba. Šiemet senos statybos butai uostamiestyje vidutiniškai atpigo 7 proc., o naujos – 5 proc.
Anot G. Valantino, jokio 20-30 proc. kainų kritimo, kaip kartais kalbama, nesą, tačiau galimi tokie pavieniai atvejai. Galimybė tiek nusiderėti priklauso nuo paties pirkėjo sugebėjimų ir atsiranda tuomet, kai, pavyzdžiui, baimindamiesi paskolos naštos, perpardavėjai skuba butą parduoti.
„Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, taip pat remiantis užsienio patirtimi, kainos vis tiek kils, dabartinis kainų susvyravimas yra nežymus”, – sakė G. Valantinas.
Nekilnojamojo turto ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvą šiuo aspektu dažnai bandoma lyginti su Estija, pabrėžiant, kad ten visi procesai vyksta metais dviem anksčiau. Jau kurį laiką sklando gandai, kad šioje šalyje būsto kainos krito gerokai – apie 30 proc. Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad vidutiniškai butai Estijoje atpigo apie 15 proc., o didesnis kainų kritimas – tik pavieniai atvejai, kai, pavyzdžiui, pigiau parduodami keli paskutiniai dideliame objekte užsilikę butai.
Be to, Estijos situacija esanti kitokia – praėjusių metų pradžioje šios šalies bankai sugriežtino sąlygas pirkėjams, o ne statytojams, taigi pasiūla dar kurį laiką sparčiai augo, o paklausos jau nebebuvo. Tuo tarpu Lietuvoje viskas vyko atvirkščiai – buvo sugriežtintos sąlygos statytojams ir statybų ėmė mažėti.
Anot nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” vadovo Algimanto Bružo, įprastai augimas tęsiasi 4-5 metus, o po to apie porą metų trunka sąstingis ir kritimas. Mūsų šalis maždaug metus šio sąstingio jau išgyveno.
G. Valantino prognozėmis, vasarą rinka dar neturėtų suaktyvėti – šioks toks atoslūgis būna visada, tačiau rudenį jau galima būtų laukti pagyvėjimo. Rinką esą gali išjudinti ir kylančios šildymo bei elektros kainos – tai skatins pirkti naujus ekonomiškus būstus. Be to, Lietuva nuo Europos šalių vidurkio pagal vienam žmogui tenkantį gyvenamąjį plotą esą dar atsilieka maždaug perpus, taigi naujų butų poreikis išliks dar ilgai.
Skaičiai ir faktai
* Tyrimų duomenimis, šiuo metu paklausiausi yra nedideli 2-3 kambarių butai.
* Dauguma potencialių pirkėjų būstui pirkti linkę skirti 300-500 tūkst. litų sumą, tačiau nuo pirkimo kol kas juos sulaiko lūkesčiai, kad kainos ateityje kris, taip pat palūkanų normos padidėjimas per pastaruosius metus.
* Senos statybos butų kainos uostamiestyje šiuo metu siekia 3500-6300, o naujos – vidutiniškai 5300-7000 litų už kvadratinį metrą.