Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.” („Kepco”) atsisakė dalyvauti atominės elektrinės konkurse.
Taigi nėra ir konkurso laimėtojo, nes antras galimas dalyvis neatitiko keltų sąlygų. Apie tai penktadienį trumpoje spaudos konferencijoje pranešė energetikos viceministras Romas Švedas.
„Praėjus dviems savaitėms po pasiūlymo pateikimo (lapkričio pabaigoje – DELFI), „Kepco” netikėtai pareiškė atsiimanti savo pasiūlymą. Reaguojant į situaciją buvo nedelsiant organizuotos konsultacijos si „Kepco” vadovybe ir ekspertais.
Premjeras Andrius Kubilius laišku kreipėsi į P. Korėjos prezidentą prašydamas paremti „Kepco” dalyvavimą konkurse, tačiau tai bendrovės nuomonės nepakeitė”, – sakė jis tik pasibaigus Energetikos ministerijos Koncesijos komisijos posėdžiui, kuriame konstatuota, kad konkurso laimėtojo nėra.
R. Švedas neatskleidė nei kas buvo antrasis dalyvis, nei kodėl pasitraukė korėjiečiai.
„Mes esame saistomi konfidencialumo įsipareigojimų, todėl negalime to komentuoti. Tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad Lietuva neturės atominės”, – sakė jis.
Viceministras pripažino, kad toks bendrovės sprendimas nuliūdino.
„Iš tikrųjų gaila, kad tokia įmonė kaip „Kepco” atsiėmė savo pasiūlymą, mes buvo labai arti tikslo. Mums patiems ši situacija yra netikėta, mes įdėjome labai daug darbo, dirbome devynis mėnesius.
Visą šį darbą atlikus ir gavus realų pasiūlymą, apie kurį mes su džiaugsmu pranešėme lapkričio 10 dieną, mes pradėjome realias derybas ir taip netikėtai pasisukus įvykiams, aš neabejoju, kad jums kils klausimų, mes irgi jų turime, į kuriuos neturime atsakymų. Mes nekomentuojame įvairiausių versijų”, – pripažino R. Švedas.
Paklaustas, kiek įtakos tokiam korėjiečių nuomonės pasikeitimui turėjo Rusijos veiksmai, jis atsakė: „tai yra labai geras klausimas ir aš nepraleisiu progos patylėti”.
Investuotojo ieškos tiesioginėmis derybomis
Investuotojo toliau žadama ieškoti tiesioginių derybų būdu. „Susidomėjimas yra, buvo įmonių, kurios teikė pasiūlymus”, – teigė R. Švedas, nesiėmęs spręsti, kada galima būtų sulaukti teigiamų žinių dėl galimo investuotojo.
Anksčiau buvo žadėta galimą strateginį investuotoją paskelbti iki šių metų pabaigos. Konkursas galimam investuotojui atrinkti paskelbtas pernai gruodžio 10 d. Po pirminio etapo buvo likę penki galimi dalyviai.
DELFI primena, kad Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija atominę elektrinę ketino pastatyti 2018-2020 m. „Kepco” buvo siūlęs jėgainę pastatyti 2020 m.
Premjeras nesupranta, kodėl pasitraukė
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius apgailestauja, kad finansiškai patrauklų, įpareigojantį pasiūlymą pateikusi Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.” (KEPCO) pasitraukė iš strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę (VAE) konkurso ir sako, kad strateginio investuotojo parinkimas bus sprendžiamas derybomis.
„Galima tik apgailestauti, kad finansiškai patrauklų, įpareigojantį pasiūlymą pateikusi Korėjos bendrovė KEPCO dėl mums nesuprantamų priežasčių staiga pasitraukė iš konkurso. Pagal koncesijų įstatymą tokia konkurso baigtis atveria kelią tiesioginių derybų procesui su visais galimais investuotojais tokiomis pat sąlygomis”, – teigia Ministras Pirmininkas.
Lankydamasis Kaune Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad niekas nežlugo atominės projekte. „Strateginio investuotojo atrankoje tiesiog baigėsi konkurso etapas, todėl prasideda tiesioginių derybų etapas. Bus deramasi su visais, tarp jų ir su korėjiečiais. Per šį pusmetį pelnyta labai stipri Europos Sąjungos ir regiono partnerių parama, todėl projektas stipriai pasistūmėjo į priekį”, – sakė A. Kubilius.
Premjeras užtikrino, kad Lietuva toliau įgyvendins visus šaliai strategiškai svarbius projektus ir bendrąją ES energetikos politiką statant regioninę branduolinę jėgainę ir jungtis į Lenkiją ir Švediją. Juolab kad ketvirtadienį Briuselyje po susitikimo su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos energetikos ministrais EK energetikos komisaras Guentheris Oettingeris patvirtino, kad Europos Komisija ir visos keturios šalys vieningai remia regioninės branduolinės jėgainės ir elektros tiltų statybą ir kad pagrindinis ilgalaikis tikslas yra sinchroniškas Baltijos valstybių prijungimas prie Europos elektros tinklų.
„Suprasdami, kad svarbių energetinę nepriklausomybę mažinančių projektų įgyvendinimas sulaukia smarkaus pasipriešinimo iš tų, kuriems ligšiolinė padėtis yra ir palanki ir naudinga, savo tikslų sieksime dar glaudžiau bendradarbiaudami tiek su regioninėmis valstybėmis, tiek su ES institucijomis”, – pabrėžė A. Kubilius.
Pasak Premjero, energetikos planai ir regioninės branduolinės jėgainės projektas bus smulkiai aptariami Lenkijos ir Baltijos valstybių Premjerų susitikime Varšuvoje sekmadienį.
Prezidentė žlugusio konkurso nekomentuoja
Prezidentė Dalia Grybauskaitė neteikia žlugusio konkurso vertinimų ir nesieja priežasčių su prikišamomis Lietuvos užsienio politikos klaidomis, kai plėtojant draugiškus santykius su JAV ir Baltarusija, šios dvi šalys sukerta rankomis Lietuvai už nugaros.
Apie korėjiečių pasitraukimą prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys vertinimų siūlė ieškoti Vyriausybėje: „Ypatingų komentarų prezidentė čia neturi, nes tai yra kompetencija Vyriausybės, kuri ir turi apsispręsti, kokiu būdu parinkti investuotoją. Procesas toliau vyksta, bus ieškoma investuotojo tiesioginių derybų keliu. Pakito tik būdas. Tačiau prezidentė to nekomentuoja, tiesiog pabrėžia, kad Lietuvos energetika nėra vien tik branduolinė, ji yra vykdoma kompleksiškai, o atominė yra tik viena iš šakų.”
Pasiteiravus, kaip prezidentė reaguoja į JAV veiksmą – išreikštą paramą atominės elektrinės statybai Baltarusijoje, ir ar korėjiečių pasitraukimas nėra to pasekmė, L. Balsys siūlė nedaryti tokių sąsajų.
„Prezidentė, kalbėdama su JAV valstybės sekretore H. Clinton, sakė, kad esminis dalykas – garantuoti, kad bet kuri elektrinė, kad ir kur ji bebūtų statoma, būtų saugi, – DELF sakė jis. – Prezidentė anksčiau yra ne kartą pabrėžusi, kad šiame regione gali būti ne viena elektrinė. Visoms užteks rinkos, visoms užteks poreikio.”
Opozicijos lyderis: investuotojui nepakako garantijų
Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius mano, kad Lietuva strateginiam investuotojui pateikė per mažas garantijas, užtikrinančias kaimynų dalyvavimą ir Europos Sąjungos (ES) paramą, tačiau jis toliau remia branduolinės valstybės idėją.
„Investuotojams Lietuva nebuvo patraukli, nes ji nebuvo pasirašiusi jokių protokolų su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija ir Estija. Nebuvo jokių garantijų investuotojui, kad bus jungtis su Lenkija, ir kad šios šalys tikrai pirks elektros energiją. Surasti rimtą investuotoją, jei nėra pasirašytos sutartys su kitomis šalimis, labai sunku, nes aptarnauti vien Lietuvą jam būtų netikslinga ir neprotinga, – DELFI sakė A. Butkevičius. Jis pabrėžė, kad visi susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis nebuvo grįsti rimtais įsipareigojimais. – Tai buvo tik kalbos. Jei yra tokie susitarimai, jų nebijoma viešai parodyti ne tik politikams, bet ir visuomenei. Aš tokių sutarčių nesu matęs.”
Opozicijos lyderis dėl to labiausiai prikaišioja Vyriausybei ir priduria, kad taip pat nebuvo aišku, kaip ji dalyvaus atominės veikloje – turtiniu įnašu ar pinigais. Nežinia, pasak jo, neleido užsitikrinti ir ES paramos. „Labai svarbu, kalbant apie tarptautinius projektus, ar juos Europos Komisija (EK) įtraukia į perspektyvius europinius projektus, kurie yra finansuojami iš Briuselio. Čia mes irgi kol kas nebuvome patekę į tą eilutę.”
A. Butkevičius mano, kad JAV valstybės sekretorės H.Clinton išreikšta vieša parama Baltarusijai irgi galėjo nugąsdinti potencialius investuotojus. „Kiekviena viešai išsakyta nuomonė, jei ji sukelia tam tikras abejones, o ypač jei taip kalba aukščiausio lygio vadovai, investuotoją veikia labai stipriai”, – sakė jis.
Priekaištus išsakęs socialdemokratų vadovas visgi nesiūlo spjauti į branduolinę Lietuvos perspektyvą.
„Mūsų energetikos sektorius turi įgauti nepriklausomybę. Svarbu, kad turėtume užtikrintą saugią energija ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų. Vienas iš sprendimų – patiems pasistatyti atominę ir dėl to reikia toliau dirbti. Taip pat reikia kuo greičiau nutiesti jungtį į Vakarus. Čia reikia labai stipriai dirbti, sudarant tarpvyriausybinę darbo grupę, kuri galėtų kalbėtis su kitomis šalimis. Turi vykti nuolatinis darbas”, – sakė jis.
Priminus, kad socialdemokratai ir pats A.Butkevičius irgi buvo valdžioje, Vyriausybėje, tačiau tiltas į Lenkiją neatsirado, buvęs finansų ir susisiekimo ministras sutiko, kad darbai strigo, tačiau atsakomybę nukreipė į kitus politikus – buvusį premjerą, mirusį Algirdą Brazauską ir buvusį ūkio ministrą Vytą Navicką. „Kiek girdėjau, iš Briuselio pusės nesimatė iniciatyvos, kad būtų galima paspausti kai kurias ES šalis dėl tokio projekto įgyvendinimo. Buvo sunkumų su tam tikromis peripetijomis EK”, – sakė jis.