Daugėja skundų dėl nekokybiškai pastatytų namų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba skėsčioja rankomis, kad jų išvados tėra rekomendacinio pobūdžio.
Tikėjosi geresnės kokybės
Ramioje aplinkoje pastatytas išskirtinio eksterjero daugiabutis Vytėnuose daugeliui čia įsikūrusių šeimų asocijuojasi su svajonių namais.
„Įsivaizdavome, kad kraustomės į aukšto lygio namą. Nepigūs buvo butai, todėl kokybės tikėjomės labai geros. Tačiau paskui pradėjo lįsti visokie defektai”, – skundėsi bendrijos „Vytėnų namai” pirmininkas Andrius V.
Praėjusių metų rugpjūtį į naujus namus atsikraustęs su nėščia žmona vyras nesitikėjo, kad gimus vaikeliui dar teks spręsti įvairius remonto klausimus.
„Kai namuose yra naujagimis, tikrai nemalonu rūpintis statybų defektais. Kai kuriems kitiems pirkėjams nepasisekė dar labiau. Jie iki šiol negalėjo įsikraustyti, nes per kiaurą stogą ir sienas bėgo vanduo. Negalėjo dažyti sienų, dėti grindų, nes bėgantis vanduo būtų jas sugadinęs”, – kalbėjo Andrius.
Jo teigimu, gyventojai svarsto galimybę kreiptis į teismą, kurio būtų prašoma įpareigoti bendrovę pašalinti trūkumus.
„Jie vengia šalinti trūkumus ir vilkina procesą. Šitaip elgtis su žmonėmis negalima. Kad ir ką rašytume, mums atsako, kad statybos aktai nereglamentuoja tam tikrų dalykų ir dėl to neturėtume skųstis arba kad persiuntė mūsų pretenziją rangovui, o šis kreipsis į darbus atlikusius subrangovus. Užburtas ratas”, – piktinosi Andrius.
Priekaištai nustebino
„Visais laikais bendrovė šalino trūkumus ir neatsisakė atlyginti žalos, jeigu gyventojų skundai buvo pagrįsti, mes niekada nevengėme atsakomybės”, – tikino Vytėnuose daugiabutį pastačiusios „Centromeros” projektų vadovė Indrė Januševičiūtė.
Ją nustebino bendrijos „Vytėnų namai” pirmininko parengtas defektų sąrašas. Esą kai kurie trūkumai jau išspręsti, dėl kitų vyksta derybos su darbų vykdytojais, treti – esą nepagrįsti.
„Stogą jau sutvarkėme, nors ir nesame įsitikinę, kad tai buvo mūsų klaida. Esame paprašę draudimo kompensuoti nuostolius, vyksta teisinis ginčas. Kol jis neišspręstas, neaišku, ar kitiems butams kompensuosime žalą, – kalbėjo I.Januševičiūtė. – Pagrindinė problema – gyventojai susikuria kažkokias iliuzijas. Jie nesivadovauja teisės aktais, statybos normomis, kiekvienas trūkumą ir defektą interpretuoja savaip. Prieš pirkdamas butą žmogus mažiausiai du kartus, kiti ir dešimt kartų apžiūrėjo, vedėsi savo statybininkus, buvo pasirašyti tam tikri defektiniai aktai. Juk neįmanoma visko pastatyti idealiai.”
Skundų daugėja
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas skaičiuoja, kad per šių metų sausį–gegužę dėl nekokybiškų statybų gauti 45 skundai raštu, 41 paklausimas elektroniniu paštu ir 107 skundai telefonu. Per visus 2010 m. raštu, elektroniniu paštu ir telefonu į tarnybą dėl netinkamos kokybės statybos darbų kreipėsi 315 vartotojų.
„Daugiausia skundų gauta dėl netinkamos kokybės langų ir durų bei netinkamo jų sumontavimo, dėl įskilusių ar suskilusių langų stiklų ir rėmų, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei negrąžintų avansų, dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo, bendrovei iškėlus bankroto bylą”, – apibendrino V.Ūsas.
Jis pabrėžė, kad VVTAT nėra teisės aktų įgaliota atlikti ekspertinių tyrimų statybos srityje ir teikti išvadas, tačiau siekdama apginti vartotojų interesus statybos ir remonto srityje, tarnyba kreipiasi į juridinius bei fizinius asmenis, atlikusius rangos bei statybos darbus ir siūlo kilusius ginčus išspręsti taikiai.
„Tačiau šioje srityje priimti institucijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, o dauguma bendrovių jų nevykdo, todėl vartotojų teisių gynimas šioje srityje nėra efektyvus”, – apgailestavo V.Ūsas.
