Nauja Lenkijos koncerno „PKN Orlen” vadovybė peržiūrės investicijas į valdomą „Mažeikių naftą”.
„Nauja „Orlen” valdyba po 1-2 mėnesių keis investicijų strateginį planą, pagal kurį atsisakys pumpuoti pinigus į kažin ar atsipirksiančius projektus”, – Eltai patvirtino „Mažeikių naftos” atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras. Anot jo, tokiame sąraše gali atsirasti ir dalis investicijų, anksčiau numatytų į „Mažeikių naftą”. Projektams, kurie susieti su Europos Sąjungos standartais bei modernizavimo projektais, gerinančiais produktų kokybę ir įmonės veiklos efektyvumą, lėšų bus skirta, tačiau dėl ekonomikos lėtėjimo ir nepalankios verslui aplinkos gali būti nukirptos planuotos lėšos logistikos plėtrai. Labiausiai tai susiję su planuojamu produktotiekiu į Klaipėdą, kuriuo benzinas ar dyzelinas tekėtų į „Klaipėdos naftos” terminalą.
„PKN Orlen” naujas prezidentas vietoj Voicecho Heidelio buvo paskirtas rugsėjo viduryje – juo tapo buvusio vadovo pavaduotojas Dariušas Jacekas Kravecas. Ankstesnė „PKN Orlen” vadovybė visam „Mažeikių naftos” modernizavimui ir logistikos plėtrai iki 2012 m. ketino skirti 1,6 mlrd. JAV dolerių (apie 4,6 mlrd. litų).
„Mažeikių nafta” geležinkeliu į „Klaipėdos naftą” per metus dabar gabena 4,4 mln. tonų produkcijos, iš viso Lietuvos geležinkeliais perveža apie 6 mln. tonų, o visi produktų pervežimai siekia 7-8 mln. tonų. Bendrovė planuoja, kad jos perdirbimo pajėgumai šiemet pasieks iki gaisro buvusį lygį – 10,3 mln. tonų per metus, o ateityje planuojama per metus pagaminti 11 mln. tonų produkcijos.
„Peržiūrime logistikos kaštus, kad būtume konkurencingi rinkoje, nes kitaip pigiau benziną bus galima, pavyzdžiui, atsivežti iš Suomijos”, – teigia „Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus pavaduotoja logistikai Daniela Krelovska. Ji tikisi, kad dėl tarifų ir naujos sutarties su „Lietuvos geležinkeliais” susitarimas bus pasiektas, nes tai iš esmės yra dviejų bendrovių reikalas, tačiau dėl produktotiekio į Klaipėdą būtinas politinis sprendimas.
„Mažeikių naftos” savininkai pretenduoja įsigyti dalį „Klaipėdos naftos” akcijų – jei ne kontrolinį paketą, tai bent trečdalį su atitinkama teise reguliuoti naftos krovos tarifus. Tik toks variantas skatintų lenkus investuoti į produktotiekio tiesimą iki Klaipėdos uosto, per kurį būtų didinamas naftos produktų eksportas jūros keliu. Kol kas „Klaipėdos nafta” yra Lietuvos strateginių objektų sąraše ir jos privatizuoti nenumatoma.
„PKN Orlen” turi ir alternatyvų produktotiekio variantą į Būtingę, tačiau, anot D. Krelovskos, jis mažai tikėtinas, nes pernelyg brangus. „Jūroje latvių panosėje reikėtų statyti du plūdurus, o jų didelė vertė pakeltų ir produktų kainą. Be to, su Latvija kiltų ir gamtosaugos problemų”, – mano logistikos vadovė.
Tiesiant produktotiekį sausuma daugiausia rūpesčių būtų dėl žemės išpirkimo, jei „Lietuvos geležinkeliai” jo neįsileistų į savo užimamą ruožą.
