Boksininkas neatsispyrė ne tik rytiečių suvenyrams, bet ir religijai
Kadaise atsidavęs Rytų kovos menams, Marius Misiūnas susidomėjo ir tenykšte religija – budizmu. Tailando bokso (Muai Tai) Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio, sporto klubo „Titanas” vadovo namuose karaliauja rytietiška atributika: nuo Budos statulėlių iki kardų.
Įveisė žuvų
Lampėdžių pamiškėje, buvusiuose poilsio namuose, 130 kv. metrų ploto bute prieš kelerius metus įsikūręs 44 metų M.Misiūnas teigia turįs visa, ko jam reikia norint pailsėti ir medituoti: mišką, vandenį, ramybę ir japonišką sodą. Dar sovietmečiu iškastame dekoratyviniame baseine, kuriuo jis dali gėrėtis pro svetainės langą, Marius augina pusšimtį japoniškų karpių.
Trylikos butų namo gyventojai neprieštaravo šiam Rytais susižavėjusio kaimyno sumanymui, priešingai – grožisi neįprastais augintiniais.
„Gyvenant bute svarbiausia yra geri kaimynai, o mūsiškiai – auksiniai. Kartu švenčiame Jonines ir šiaip vakarojame”, – džiaugėsi Tailando bokso treneris.
Nors pastatas statytas sovietmečiu, blogo palikimo jame nejuntama. Kadangi namas buvo skirtas poilsiui, jo aura, pasak Mariaus, labai tinkama gyventi.
Prabangiau nei pas japonus
„Prieš kelerius metus viešėjau Japonijoje ir kelias savaites gyvenau pas žmones. Japonų namuose labai maža erdvės, jie gyvena itin susispaudę. Kambariuose beveik nėra baldų – nei kėdžių, nei sofų. Gyvenama tiesiog ant grindų, maistui pasidėti užtenka žemo staliuko. Daugelis daiktų paslėpta spintose”, – prisiminė Marius.
Sportininko namuose kur kas erdviau nei pas japonus. Ir minkštasuolių jis neatsisakė. „Nuo prigimties nepabėgsi”, – šypsodamasis paaiškino šeimininkas. Vis dėlto jis turėjo slaptą mintį atsisakyti minkšto čiužinio miegamajame.”Jei miegočiau vienas, gal ir miegočiau tiesiog ant žemės, kaip tai daro rytiečiai. Tačiau gyvenu su moterimi, turiu atsižvelgti į kito žmogaus poreikius”, – paaiškino Marius.
Tailandą, Japoniją, Korėją M.Mi-siūnui primena gausybė suvenyrų, jų jis kiekvienais metais parsiveža viešėdamas Azijos valstybėse arba padovanoja draugai. Iš pradžių buvusios tik malonios smulk-menos, vėliau jos ėmė įgyti prasmę. Namų šeimininkas pradėjo domėtis, ką reiškia ant daiktų išpiešti hieroglifai.
Virš židinio – altorius
„Esu praktikuojantis budistas. Man Buda – tarsi talismanas, saugantis namus. Be to, tai mokytojo atvaizdas, kuriam galiu pasiguosti, paprašyti sėkmės, prie kurio galiu pabūti pats su savimi.
Įsigijęs patalpą buvusiuose poilsio namuose, Marius jau galvojo apie altorių, tiksliau vietą, kur stovės pašventinta Budos skulptūra. Pasitaręs su draugu, kuris padėjo sukurti visą namų interjerą, nusprendė įrengti altorių svetainėje, tiesiog virš židinio.
„Židinio ugnis, smilkalai prie Budos, manau, vieni kitiems netrukdo”, – teigė šeimininkas. Pasak Mariaus, budistai neprivalo turėti altoriaus, taip kaip ir katalikai neprivalo ant sienų namuose kabinti kryžių.
Sportininkas prisipažįsta, kad budizmas jam ne tik tikėjimas, bet ir gyvenimo filosofija, kartais net ir psichologija. Tačiau tai nereiškia, kad jis aklai vaikosi visko, kas susiję su Rytais.
