Pasaulinio energijos išteklių brangimo pasekmes galėtų sušvelninti aktyvesnė senos statybos daugiabučių namų modernizacija, didesnė pačių gyventojų iniciatyva, kurią labiau skatinti turėtų kryptingi valstybės veiksmai, teigia SEB banko ekspertai.
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Nerijaus Udrėno, nors dabartinė valstybės paramos schema atrodo dosni, dėl lėtėjančios ekonomikos ši parama yra sunkiai įvykdoma, nes būtų pernelyg didelė našta biudžetui. Įvairiais skaičiavimais, tam reikėtų nuo 1 iki 2,5 mlrd. litų kasmet iki 2020 metų. Pasak analitiko, daugiabučių namų modernizacija paspartėtų, jei valstybės numatyta parama nuo 50 proc. būtų nustatyta iki 15-20 procentų. Tokiu būdu būtų paremtas didesnis skaičius bendrijų, kurios jau šiandien galėtų pradėti renovaciją, tačiau nesulaukia iš valstybės numatytos skirti paramos.
„Daugiabučių namų gyventojus galėtų suaktyvinti kryptingi valstybės veiksmai, skirti paskatinti tas bendruomenes, kurios jau šiandien yra sukaupusios pakankamai lėšų ir galėtų, tačiau delsia pradėti savo būsto atnaujinimą”, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas.
Pasak analitiko išaugusios pasaulinės energetinių išteklių kainos papildomai apsunkina Lietuvos energetinių problemų sprendimą.
„Pasaulinis energijos išteklių brangimas Lietuvai atsiliepia skaudžiau, nes Rusija gamtinių dujų kainas padidino iki Europos Sąjungos lygio, o gamtinės dujos sudaro apie 80 proc. šilumai gaminti naudojamo kuro”, – sakė N. Udrėnas.
Pasak jo, gamtinių dujų kainos Lietuvoje išaugo labiau negu senosiose Europos Sąjungos šalyse ir per kelerius pastaruosius metus pasiekė ir net pralenkė europinį kainų lygį. Be to, energijos išteklių brangimas turi asimetriškos įtakos Lietuvai, nes pagal energijos suvartojimo efektyvumą Lietuva atsilieka nuo senųjų ES šalių.
Anot N. Udrėno, yra nemažai galimybių šilumai gaminti naudojamas gamtines dujas pakeisti vietos kuru. Vietinis kuras yra pigesnis, tačiau tam reikia nemažų papildomų investicijų. Be to, didesnį vietinio kuro naudojimą įgalintų reguliacinės aplinkos pakeitimai, kurie skatintų šilumos įmones tam tikrą dalį energijos gaminti iš vietos šaltinių.
„Siekiant sumažinti neigiamas pasekmes, reikia pasitelkti pigesnius vietinius energijos šaltinius bei taupiau naudoti energiją. Didžiausio ekonomiškumo galima pasiekti apšiltinus apie 30 tūkst. senos statybos daugiabučių namų”, – sakė N. Udrėnas.
N. Udrėno teigimu, valstybė turėtų pasisemti būsto modernizacijos programų įgyvendinimo patirties iš Vokietijos, Lenkijos bei kitų pasaulio valstybių, paruošti miestų atnaujinimo planus. Pasak eksperto, privačios kompanijos galėtų vykdytų investicijas, kurios būtų apmokamos per tam tikrą laiką nuo sutaupytos šilumos.
„Kad ir kaip bebūtų, gyventojai neturėtų tik dairytis į valdžią ir privalo patys imtis iniciatyvos mažinant priklausomybę nuo brangstančių energetinių išteklių. Kuo anksčiau gyventojai investuos į savo būstą, tuo greičiau pajus šio sprendimo naudą”, – tvirtino N. Udrėnas.
