Termovizinė diagnostika padeda ir statytojams, ir būsto pirkėjams.
Iš šių nuotraukų galima nustatyti būsto ar pastato silpnąsias vietas: konstrukcijų defektus, šilumos izoliacijos spragas, patikrinti, ar kokybiškai įstatyti langai ir durys. Apie tokias „ligas” termovizinių tyrimų specialistui signalizuoja ryškiaspalviai neoniniai tonai, žymintys šiltąsias ir šaltąsias statinio zonas.
Nors termovizinė diagnostika šiandien laikoma bene perspektyviausiu būdu pastatų šilumos nuo-stoliams nustatyti, renovacijos arba naujos statybos darbų kokybei pa-tikrinti, Lietuvoje šis metodas vis dar vangiai skinasi kelią.
Energija tampa spalvomis
Termovizija (termografija) – tai fizinių kūnų spinduliuojamos temperatūros fiksavimas per atstumą.
Kiekvienas fizinis kūnas išskiria infraraudonąją elektromagnetinę energiją. Nuo jo paviršiaus temperatūros priklauso spinduliavimo intensyvumas – kuo ši aukštesnė, tuo spinduliavimas intensyvesnis, ir atvirkščiai.
Specialia technika – termovizoriumi – infraraudoną elektromagnetinę energiją galima pamatuoti ir užfiksuoti šią informaciją žmogui suprantamu regimuoju vaizdu.
Paprastai termoviziniai tyrimai atliekami šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui, kai tarp pastato vidaus ir lauko temperatūrų susidaro didelis skirtumas. Tačiau šis metodas sėkmingai taikomas ir vėdinimo sistemoms diagnozuoti. Nepamainoma termovizinė diagnostika įsirengusiems grindinį šildymą. Padarius termonuotrauką šildymo sistema ir pažeistos jos vietos matyti kaip ant delno.
Termovizija praktinėms reik-mėms naudota jau šeštajame dešimtmetyje – pirmiausia karinėse struktūrose, dar po kelerių metų imta taikyti ir civilinėje pramonėje. Termovizijos metodas gelbsti ne tik pastatų diagnostikai, bet ir tokiose srityse kaip medicina ar energetika.
Pojūčiai būna apgaulingi
Uostamiesčio bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba” direktorius Gediminas Butkus pripažino, kad vis dar tenka susidurti su skeptišku požiūriu į termovizijos metodą – esą ir taip aišku, kad šaltis eina pro langus ar duris. Tačiau tyrimai rodo, kad tokie pojūčiai gali būti apgaulingi.
G.Butkus prisiminė atvejį, kai vieno biuro savininkas pasikeitė visus langus, tačiau efekto, kurio tikėjosi, nesulaukė – sąskaitos už patalpų šildymą anaiptol nesumažėjo. Iš pradžių manyta, kad langus montavę meistrai nekokybiškai atliko darbą. Tačiau atlikus pastato termovizinę diagnostiką paaiškėjo, kad tikroji problema – kiauros pastato sienos ir nesandarus stogas.
Pašnekovo pastebėjimu, neretai senos statybos daugiabučiai renovuojami aklai, griebiamasi neveiksmingų sprendimų. Tipiškas žingsnis – apšiltinti galines statinio sienas. Tačiau galbūt kaip tik ši namo dalis renovacijos nereikalauja, ir galiausiai deramo šilumos taupymo efekto nesulaukiama.
„Prieš imantis remonto darbų pravartu nustatyti, kurią pastato konstrukcijos dalį labiausiai reikia renovuoti. Tik nustačius problemines vietas, pastato remonto eiga bus tikslinga, o lėšos racionaliai panaudotos”, – aiškino G.Butkus.
Ketinančiam įsigyti būstą termovizinė diagnostika padės išsiaiškinti tikrąją pirkinio vertę – termonuotraukoje bus matyti šiluminė buto ar namo izoliacijos būklė ir plika akimi nematomi statybos darbų defektai. G.Butkaus teigimu, termovizinė diagnostika praverčia ir patiems statytojams, siekiantiems ištaisyti darbo defektus.
Netobuli ir nauji pastatai
Termovizinių tyrimų statistika byloja, kad dažniausiai vadinamieji šalčio tiltai susiformuoja fasadinių sienų kampuose, stogo ir sienos sandūroje, grindų ir sienų sujungimuose. Šilumą neretai „nutekina” ir nekokybiškai įstatytos durys bei nemokšiškai sumontuoti langai.
G.Butkus patvirtino, jog itin prasta šilumos izoliacija pasižymi nerenovuoti senosios statybos daugiabučiai, ypač blokiniai namai. Pastarųjų didžiausias trūkumas – nesandarios sienų plokščių siūlės. Pasitaiko, kad „šlubuoja” ir naujos statybos pastatų šiluminė izoliacija. Dažniausiai tai susiję su prastai atliktais langų, palangių, balkonų durų montavimo ir reguliavimo darbais.
Atliktas eksperimentas iš esmės patvirtino šią tyrimų statistiką. Termovizinei diagnostikai buvo pasirinkta keletas naujai išdygusių daugiaaukščių, taip pat senesnės statybos daugiabučiai – vienas visiškai, kitas – iš dalies renovuoti. Termonuotrauka iliustruoja, kad pastarojo šiluminė izoliacija akivaizdžiai prasčiausia.
Tačiau G.Butkus pabrėžė, kad dėl išsamių rezultatų pastatą būtina ištirti ir iš vidaus.
Pašnekovo pastebėjimu, gerą vardą turintys rangovai rūpinasi reputacija ir verslo ilgaamžiškumu, tad jų statiniai pasižymi gana aukšta kokybe. Daugiau rūpesčių kelia abejotino lygio meistrų pastatyti gyvenamieji namai, kuriuos siekiama kuo greičiau baigti ir parduoti.
