Vėjo jėgainių statytojai kyla prieš valdančiųjų idėją dėl valstybės paramos jų projektams varžytis atvirkštiniuose aukcionuose.
Juos laimėtų tie, kurie paprašytų mažiausiai paramos.
Energetikai tvirtina, kad tokia tvarka sužlugdytų vėjo jėgainių plėtrą Lietuvoje.
Tuo tarpu valdininkai atšauna, jog tokiuose aukcionuose, kuriuose galėtų varžytis vėjo, vandens ir saulės energetikai, riboti ištekliai turėtų būti paskirstomi skaidriausiai.
Neva elektros vartotojams, kuriems į tarifą įskaičiuojama parama vėjo jėgainėms, reikėtų mokėti kaip įmanoma mažiau.
Parengė naują tvarką
Valstybė yra pažadėjusi paremti pirmuosius vėjo jėgainių projektus, kol jų bendra galia pasieks 500 megavatų. Tai yra maždaug ketvirtadalis Lietuvai reikalingos visos elektrinių galios.
Dar 2004 metais buvo paskirstytos kvotos statyti 280 megavatų galios vėjo jėgaines.
Kvotas įsigijusiems verslininkams buvo garantuota, kad iki 2020-ųjų iš jų elektra bus superkama pagal specialų tarifą, šiuo metu siekiantį 30 ct/kWh. Tai – dvigubai daugiau, nei šįmet buvo vidutinė elektros kaina biržoje.
Tačiau parlamentarai netrukus turėtų nagrinėti patobulintą Atsinaujinančiosios energetikos įstatymo projektą, numatysiantį likusių 220 megavatų kvotų paskirstymo tvarką.
Numatyta, kad elektra iš naujųjų vėjo jėgainių bus superkama ne pagal fiksuotą, bet pagal nuolat kintamą tarifą.
Tai bus vidutinė elektros kaina biržoje, padidinta specialiu antkainiu.
Valstybės remiamas kvotas aukcione gaus tie verslininkai, kurie pageidaus mažiausio antkainio. Panašia tvarka būtų skirstomos ir kvotos saulės bei vandens jėgainėms statyti.
Abejojama, ar atsipirks
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys tvirtino, jog dėl tokios supirkimo tvarkos išvis sustos vėjo energetikos plėtra Lietuvoje.
Esą tokiu atveju nepavyktų įtikinti bankų remti vėjo jėgainių statybą, nes jų atsipirkimo perspektyvos būtų neaiškios.
„Vėjo energetikos projektai yra brangūs, paprastai iš bankų skolinamasi apie 70 proc. jų vertės.
Vienas vėjo jėgainių megavatas kainuoja apie 7 mln. litų, tad 40 megavatų parkas – apie 280 mln. litų.
Jei valstybė nustato fiksuotą tarifą, galima parengti gerą verslo planą ir įtikinti banką paskolinti. Bet mums siūloma paramos schema, kuri yra visiškai nesuvokiama”, – piktinosi S. Pikšrys.
Jis tvirtino, jog vėjo energetikos projektų padaugėjo tik tada, kai supirkimo kaina 2009-aisiais buvo padidinta nuo 22 centų iki 30 centų už kilovatvalandę.
Rūpinasi vartotojais?
Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės, jei valstybės remiamų vėjo jėgainių galia pasiektų 500 megavatų, kiekvienas papildomas centas superkant jų gaminamą elektrą kainuotų apie 7 mln. litų per metus. Tai būtų įskaičiuota į elektros kainą visiems Lietuvos vartotojams.
„Tačiau jei bus patvirtinti planai iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 40 proc. Lietuvai reikalingos elektros, šie skaičiai būtų nepalyginamai didesni. Todėl reikia tokio paramos mechanizmo, kuris vartotojui netaptų nepakeliama našta”, – sakė D. Korsakaitė.
Baiminasi spekuliantų
S. Pikšrys baiminasi, jog aukcionus laimės ne jėgainių statytojai, o spekuliantai, nė neketinantys statyti vėjo jėgainių. Jie tik sieks pasipelnyti, įsigytas kvotas perpardavę tikriesiems statytojams.
„Neplanuojantieji nieko statyti gali siūlyti patį mažiausią antkainį, nes niekuo nerizikuoja. Panašiai vyko ir skirstant ankstesnes kvotas”, – dėstė asociacijos vadovas.
Pasak D. Karsokaitės, nuo perpardavinėtojų galima apsisaugoti. Būsimų aukcionų dalyviams gali būti liepta iš anksto nurodyti, kaip jie ketina įgyvendinti projektus. Jei jie nebus pradėti, kvotos būtų atimtos.
Šių metų pabaigoje veikiančių vėjo jėgainių galia turėtų siekti 151 megavatą. Tai – 60 megavatų daugiau nei metų pradžioje.
Kaimo pinigais energetikų nepašėrė
Rugsėjį žlugo kitas bandymas remti vėjo jėgainių statybą, kai Žemės ūkio ministerija atsisakė savo noro ES paramos verslui kaime pinigus skirti vėjo, vandens, saulės jėgainių statybai remti.
„Skirti pinigų vėjo jėgainėms ministerija sugalvojo net nesuderinusi su už šią sritį atsakinga Energetikos ministerija”, – pripažino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis.
Pasak jo, ministerija 2009 m. savo iniciatyva nusprendė padėti šaliai įgyvendinti įsipareigojimus išmesti į atmosferą mažiau šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Žemės ūkio paramos skirstytojai skundžiasi, kad ūkininkai beveik neprašo paramos verslui pradėti. Nors iki 2013-ųjų numatyta 300 mln. litų, iki lapkričio buvo paskirstyta tik 30 mln. litų, o išmokėta tik 4 mln. litų.
Leidus prašyti paramos vėjo jėgainėms statyti, rezultato laukti ilgai nereikėjo. Nors galėjo pretenduoti tik norintieji statyti palyginti nedideles 0,25 megavato galingumo jėgaines, buvo sulaukta 170 paraiškų. Prašyta paramos už ketvirtį milijardo litų.
„Tarp prašiusiųjų pagal paramos verslui kaime kryptį buvo tik vienas tikras ūkininkas”, – sakė Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Aistė Mileikaitė.
Kiti paramos gauti norėję pareiškėjai – kaime negyvenantys fiziniai asmenys ir bendrovės.
Visi šie paramos projektai buvo atmesti rugsėjo pradžioje. Buvo remtasi Energetikos ministerijos raštu. Ši paaiškino, kad kol Seimas tik svarsto paramos alternatyviai energetikai įstatymą, nėra aišku, kokią valstybės paramą šie projektai gaus.
Pasak A. Mileikaitės, įstatymai neleido projektų vertinimo atidėti dar keliems mėnesiams, kol Seimas priims Atsinaujinančios energetikos įstatymą.
Energetikos ministerija neslepia džiaugsmo, kad Europos Sąjungos pinigai nepasiekė vėjo jėgainių.
„Tokį sprendimą vertiname teigiamai, nes jei parama būtų buvusi skirta, tai būtų dvigubas subsidavimas. Jis yra draudžiamas. Vėjo jėgainės jau yra remiamos garantuojant, kad elektra bus superkama pagal didelį tarifą”, – sakė ministerijos atstovas Kęstutis Jauniškis.