„Atsiprašome, kad negalime pateikti kai kurių jūsų prašomų duomenų, kurie pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra įtraukti į neskelbtinos informacijos sąrašą”, – diplomatiškai atkirto AB „Klaipėdos energijos” specialistai, kai „Vakarų ekspresas” paprašė įrodymų, kad šilumos brangimas – neišvengiama ant vartotojų pečių kraunama našta.
Žinia, praėjusią savaitę Klaipėdos miesto taryba pritarė „Klaipėdos energijos” prašymui nuo 2008-ųjų padidinti centralizuotai teikiamos šilumos kainą 26,1 procento, arba nuo 12,37 cento iki 15,94 cento už kilovatvalandę (be PVM). Prognozuojama, kad realiai už standartinio 60 kv. m buto šildymą teks mokėti vidutiniškai 50 litų brangiau.
Savivaldybės kontroliuojamos įmonės vadovas Vytautas Valutis neišvengiamą kainų šuolį grindė 80 proc. pabrangusių dujų kaina bei bendrovės patiriamais nuotoliais, siekiančiais milijonus litų.
Ir vis dėlto keli mūsų dienraščio „Klaipėdos energijai” pateikti klausimai liko neatsakyti.
Iš mūsų buvo atimta galimybė patvirtinti arba paneigti mieste sklandančius gandus apie pasakišką įmonės generalinio direktoriaus atlyginimo dydį, tūkstančiais darbuotojams išmokamas premijas bei kitas materialines sąnaudas.
Įdėjai – gavai
Bendrovės Finansų ir ekonomikos departamento direktorius Kęstutis Jonkus savo paaiškinimus, kas sudaro šilumos kainą ir kodėl ji turi didėti, pradėjo nuo šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos, kuri buvo parengta ir priimta 2003 metais, vykdant tuo metu galiojusio Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus: „Metodika buvo svarstoma viešai, kartu su šilumos tiekėjų, vartotojų ir savivaldybių atstovais. Ši metodika nustatant bazines šilumos kainas ir jas perskaičiuojant taikoma iki šiol. Tiesa, 2005 metais, įvertinus prasidėjusius drastiškus pokyčius kuro rinkoje, metodika buvo pakoreguota.”
Anot K. Jonkaus, kainodaroje esą taikomas „bazinių kainų principas”, apsaugantis vartotojus nuo šilumos kainų „pūtimo”.
„Bazinės šilumos kainos, nustatomos 3-5 metams, grindžiamos tiekėjo būtinomis sąnaudomis, normuojamomis valstybės. Per šį laikotarpį įmonei atsiranda galimybė intensyviai investuoti mažinant nuostolius, sąnaudas, didinat efektyvumą ir taip gerinant veiklos rentabilumą”,- raštu dėstė K. Jonkus.
Jo teigimu, kadangi įmonei leidžiama užsidirbti lėšų didinant efektyvumą ir investuojant į tai, kas duoda ekonominį efektą, „Klaipėdos energija” daugiausia investuoja į nuostolingas trasas, mažindama energijos nuotolius tinkluose. Nuo 1998 m. iki šių metų spalio įmonės investicijos siekė 110,6 mln. litų.
Sykiu pažymima, jog ne viskas priklauso nuo bendrovės darbuotojų vadybinių sugebėjimų ir pastangų: „Yra faktorių, kuriuos formuoja aplinka, nulemdama ekonominius įmonės rodiklius, ir jie yra vertinami kasmet perskaičiuojant šilumos kainas.”
