Tūkstančiai Lietuvos gyventojų nemoka už šiukšlių išvežimą. Kauno valdžia tokius gudročius nutarė apmokestinti. Tačiau kiti miestai vis dar neranda būdų, kaip bausti vengiančius mokėti.
Kaip priversti gyventojus susimokėti už šiukšlių tvarkymą? Kaune imamasi prievartos.
Klaipėdoje panaši iniciatyva šiais metais jau žlugo, kai gyventojai laimėjo bylą prieš šiukšlininkus.
Tuo tarpu Vilniuje apmokestinti visų gyventojų iš viso neįmanoma.
Skaičiuos pagal plotą
Jeigu turi nekilnojamojo turto mieste – susimokėk už šiukšles. Taip skelbia Kauno atliekų surinkėjai.
Šio miesto valdžia dar vasarą nutarė nuo spalio 1 dienos prievarta apmokestinti privačių valdų savininkus, kurie iki šiol vengė mokėti už šiukšles.
Sąskaitos pasieks visus, kurie nėra sudarę sutarčių su šiukšlių vežėjais. Per mėnesį savininkai turės mokėti po 25 centus už vieną kvadratinį metrą ploto.
„Tai – brangiau negu pasirašius sutartį. Todėl mes tikimės, kad mokėti vengiantys gyventojai apsispręs su mumis bendradarbiauti”, – sakė bendrovės „Kauno švara” kokybės ir reklamos vadybininkė Rima Apolianskytė.
Kaune apie 2 tūkstančius individualių namų savininkų vengia mokėti už šiukšles. Jie išvengia ne tik mokesčių, bet ir baudų. Neaišku, kur ir kaip jie atsikrato šiukšlių.
Jei išvykai – įrodyk
Kauno šiukšlininkai palieka galimybę iki šešių mėnesių nemokėti už atliekų tvarkymą tiems, kurie yra ilgam išvykę iš namų.
Tačiau savininkams reikės įrodyti, kad jie buvo išvykę. Jie turės pateikti bilietus, seniūno pažymą.
Kas bus tiems, kurie nepaisys raginimų susimokėti?
„Skolos augs, o su jais elgsimės kaip ir su visais skolininkais”, – teigė „Kauno švaros” atstovė R. Apolianskytė.
Klaipėdiečiai laimėjo bylą
Klaipėdos savivaldybė prieš trejus metus taip pat buvo nutarusi apmokestinti visus gyventojus pagal turimą plotą.
Bet klaipėdiečiai nutarė kreiptis į teismą ir laimėjo bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad gyventojai negali būti įpareigoti mokėti už šiukšlių išvežimą pagal gyvenamąjį plotą.
Prievarta – neįmanoma
Per prievartą apmokestinti vilniečius būtų dar sudėtingiau. Mat sostinėje visi atliekų tvarkytojai – privačios bendrovės. Privalomą rinkliavą gali skelbti tik savivaldybei priklausanti bendrovė.
Apmokestinti visus gyventojus – ne pati geriausia išeitis, mano kai kurie privatūs atliekų tvarkytojai.
„Kaip savivaldybė gali reikalauti susimokėti už atliekų tvarkymą, kai šia veikla Vilniuje užsiima 7 privačios bendrovės?
Kuriai būtų patikėta išsireikalauti pinigus?” – retoriškai klausė atliekas sostinėje tvarkančios bendrovės „VSA Vilnius” atstovė spaudai Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė.
Gaili pinigų
Kaimo vietovėse su atliekų tvarkytojais sutartis yra sudarę vos 60 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad kita dalis atliekų turėtojų piktnaudžiauja – atliekas išmeta viešosiose vietose arba į kitų gyventojų konteinerius.
„City Service” įmonė birželį atliko eksperimentą: Vilniaus pakraštyje, Molėtų plente, savaitgalį pastatė šiukšlių konteinerį.
Sustojusiems vairuotojams atliekų tvarkytojai aiškindavo, kiek kainuoja šiukšlių šalinimas. Iš 74 sustojusių vairuotojų už paliktas šiukšles susimokėjo tik 19 žmonių.
