Kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms įtarus, kad dabar galiojanti VĮ „Registrų centras” socialiai orientuota įkainių politika suteikia daugiau nuolaidų ne tiems, kuriems iš tiesų reikalinga parama, o nekilnojamojo turto spekuliantams, Teisingumo ministerija pabrėžia, kad šią problemą nagrinėjusi speciali darbo grupė savo užduotį atliko kompetentingai bei nuosekliai.
Darbo grupė, kuriai vadovavo ministerijos sekretorius Kęstutis Širvaitis, nagrinėjo Registrų centro teikiamų nekilnojamojo turto registravimo paslaugų įkainius ir galimybes nustatyti įkainius, pagrįstus faktinėmis kiekvienos paslaugos sąnaudomis. Buvo svarstoma galimybė juridinius asmenis Juridinių asmenų registre registruoti neatlygintinai.
Darbo grupės teigimu, jei Registrų centro teikiamų paslaugų įkainiai būtų pagrįsti faktinėmis tų paslaugų sąnaudomis, tai atspindėtų kiekvienos paslaugos įkainyje. Įvedus šią įkainių skaičiavimo sistemą, Registrų centro teikiamų paslaugų įkainiai keistųsi iš esmės. Susiję su nekilnojamuoju turtu įkainiai didėtų mažos vertės (iki 30000 litų) sandoriams, o sumažėtų didelės vertės sandoriams. Šis skirtumas sudarytų apie 22 mln. litų. Dalį šios sumos reikėtų kompensuoti iš biudžeto.
Toks įkainių didėjimas turėtų socialinių pasekmių, todėl, dalies darbo grupės narių nuomone, tikslinga likti prie senosios įkainių skaičiavimo tvarkos, o apie sąnaudomis pagrįstų paslaugų įkainių taikymą kalbėti tik nustačius kompensavimo mechanizmą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiuo metu neįmanoma objektyviai išskirti socialinių grupių ir nustatyti mažesnės ar didesnės vertės turto kriterijų, kuriems reikalingas kompensavimas. Darbo grupės teigimu, atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerija nemato galimybės iš biudžeto skirti papildomų lėšų kompensacijoms, o Registrų centro įkainiai patvirtinti Vyriausybės nutarimu, įkainių stabilumas yra labai svarbus visuomenei ir ūkiui.
Apibendrinusi narių argumentus darbo grupė siūlė Vyriausybei pateikti du galimus sprendimus dėl Registrų centro teikiamų paslaugų įkainių registruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises: palikti dabar galiojantį Vyriausybės nutarimą arba priimti Registrų centro teikiamų paslaugų įkainių projektą, kuris būtų grindžiamas faktinėmis tų paslaugų sąnaudomis, o įkainiai kompensuojami pagal tam tikrą metodiką.
Pagal dabar galiojantį Vyriausybės nutarimą numatytos socialiai orientuotos nuolaidos. Tarp jų – asmenims, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis, nedarbingiems asmenims, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, visiškiems našlaičiams iki 18 metų atlyginimas už nekilnojamųjų daiktų iki 100000 litų vidutinės rinkos vertės, nustatytos Centrinio registratoriaus, registravimą sumažinimas 50 procentų.
Asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, iš dalies darbingiems asmenims, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, tremtiniams, politiniams ar geto kaliniams atlyginimas už nekilnojamųjų daiktų iki 100000 litų vidutinės rinkos vertės, nustatytos Centrinio registratoriaus, registravimą sumažinimas 25 procentais.
Tuo tarpu nevyriausybininkų rašte Premjerui Gediminui Kirkilui atkreipiamas dėmesys į darbo grupės esą neefektyvų darbą, veiklos imitavimą, į visišką Seimo, Vyriausybės, Valstybės kontrolės nutarimų, išvadų ir rekomendacijų ignoravimą. Nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat kritiškai vertina tai, kad su jų atstovais nebuvo suderintos galutinės darbo grupės išvados ir pasiūlymai, nors ministerija tvirtina viską derinusi su partneriais.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė suabejojo Teisingumo ministerijos rūpesčio nuoširdumu socialiai pažeidžiamomis grupėmis, nes nemato, jog ministerijai rūpėtų, kad teismai Lietuvoje gina ne silpnojo, bet stipriojo teises, dėl ko beveik neįmanomas vartotojų teisių gynimas energetikos bei kituose monopoliniuose sektoriuose.
„Valstybinė įmonė, teikianti monopolines paslaugas, turi tiktai jas ir teikti. Visos kitos komercinės paskirties paslaugos turėtų būti „paleistos” į rinką. Socialiai orientuoti įkainiai taip pat turi išlikti, tačiau jie turi būti labai aiškiai apibrėžti ir taikomi tokiems paslaugų vartotojams, kurie nesiekia spekuliuoti ar kitokiais būdais „socialiai orientuotus” įkainius naudoti pelno gavimui”, – pabrėžia A. Armanavičienė.
