Valstybinės žemės sklypų aukcionai Klaipėdoje šiemet nebuvo itin sėkmingi. Nors kai kurios šiųmečiuose aukcionuose parduotos žemės kainos pakilo iki neįtikėtinų aukštumų, laimėtojai milijonų taip ir nesumokėjo.
Pasiekė rekordines sumas
Šiemet surengta trylika valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcionų. Už juos, įskaitant išnuomotų žemės sklypų pardavimus, į savivaldybės biudžetą planuota surinkti apie 15 milijonų litų.
Tačiau iki suplanuotų įplaukų kelių milijonų litų trūks, nes ne visi aukcionai buvo sėkmingi.
Kitąmet teks pakartoti keturių sklypų aukcionus, kurių pirkėjai neatvyko pasirašyti sutarčių.
Dviejų sklypų Melnragėje, už kuriuos taip ir nebuvo užmokėti pinigai, aukcionus laimėjo vilniečių bendrovė „Centrum Invest”.
Už 7,62 aro sklypą Žiobrių gatvėje 1 bendrovės „Centrum Invest” dukterinė įmonė siūlė sumokėti 970 tūkstančių litų (arba 133 tūkst. litų už arą).
Už 8,8 aro sklypą Nėgių gatvėje 2 bendrovė „Centrum Invest” pasiūlė sumokėti pusantro milijono litų (arba 169 tūkst. litų už arą).
Šiuose aukcionuose sklypo vieno aro kaina pasiekė rekordines aukštumas Klaipėdoje.
Iki šiol už valstybinės žemės arą daugiausiai buvo pasiūlyta sumokėti 131 tūkst. litų. Tiek pernai šoktelėjo aukcione parduoto Taikos pr. 48B sklypo aro kaina.
Nutarė nebemokėti
Bendrovės „Centrum Invest” direktorius Kęstutis Sujetas dienraščiui „Klaipėda” aiškino, kad už Žiobrių ir Nėgių gatvėse esančius sklypus nuspręsta nemokėti, nes aukcionuose pakilusios jų kainos neatitiko pasikeitusios situacijos rinkoje.
„Dabar tendencijos tokios, kad statybų kaštai auga, o nekilnojamojo turto kainos nebekyla. Apskaičiavome, kad mūsų pasiūlyta kaina per aukšta ir jos nebeverta mokėti”, – aiškino K.Sujetas.
Direktorius neigė, kad kainos buvo sukeltos tyčia, siekiant atsikratyti konkurentų, kurie buvo suinteresuoti įsigyti minėtuosius sklypus ir žemę nusipirkti pakartotinai surengtame aukcione.
„Kaip tik dėl to patyrėme nuostolių. Jeigu nepasirašome sutarties, prarandame pinigų – aukciono įnašą, kuris yra nemažas – apie 5-10 procentų pradinės sklypo sumos”, – teigė pašnekovas.
Abu sklypai Melnragėje, už kuriuos nesumokėti pinigai, bus pakartotinai pardavinėjami 2008-ųjų pradžioje surengtuose valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcionuose.
Žemę įvertino skirtingai
Šiemet nebuvo sumokėta dar viena rekordinė suma už aukcione parduotą gyvenamosios paskirties žemę Savanorių gatvėje.
6,27 hektaro sklypo Savanorių gatvėje 6, skirto statyti mažaaukščiam gyvenamajam pastatui, kaina pakilo beveik 8,5 milijono litų, palyginti su pradine. Dėl šio sklypo aukcione varžėsi du pirkėjai.
Už jį pasiūlyta kaina – 28 mln. 900 tūkst. litų – buvo didžiausia absoliuti iki šiol parduotos savivaldybės žemės suma. Deja, pinigai nebuvo sumokėti. Nepasisekė parduoti ir gretimo daugiaaukščio gyvenamosios paskirties namo statybai skirto 33,82 aro sklypo Savanorių gatvėje 2. Juo nesusidomėjo nė vienas pirkėjas.
Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė spėjo, kad šiuo sklypu niekas nesusidomėjo dėl nerealios pradinės kainos.
„Iš apskrities gavus abiejų sklypų vertinimą iš karto atkreipėme dėmesį į didžiulį kainų skirtumą. Savanorių g. 2 sklypo vienas aras buvo įvertintas 137 tūkst. litų, o Savanorių g. 6 – 32 tūkst. 500 litų. Nors suabejojome sklypo Savanorių g. 2 verte, privalėjome skelbti aukcioną”, – prisiminė R.Gružienė.
Sporto salės nestatys
Pirkėjai liko abejingi ir 1,6 ha sklypui Liubeko gatvėje 25, skirtam sporto kompleksui statyti. Manoma, kad nė vieno pirkėjo nesulaukta dėl gana specifinės sklypo paskirties.
Be to, kaip sakė vienas potencialus pirkėjas, žemės pradinė kaina neatitiko keliamų reikalavimų. Pirkėjas turėjo nutiesti iki sklypo vedančius kelius, o tai būtų kainavę nepigiai.
Šį sklypą, kurio pradinė kaina spalį turėjusiame įvykti aukcione siekė 6 milijonus litų, bus bandoma parduoti dar kartą.
Neatvyko pasirašyti sutarties ir liepą aukcioną, kuriame parduotas Tilžės gatvėje esantis pramonės ir sandėliavimo paskirties sklypas, laimėjęs pirkėjas. Už 41,38 aro sklypą, dėl kurio varžėsi du pirkėjai, pasiūlyta sumokėti 300 tūkstančių litų didesnę kainą negu pradinė. Aukcione kaina išaugo daugiau negu vidutinė rinkos – iki beveik 42 tūkstančių litų.
Netoli „Vėtrungės” pasažo esantį 9,7 aro sklypą, skirtą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, panoro įsigyti vos vienas pirkėjas už pradinę 691 tūkst. 950 litų kainą. Tačiau sklypas neparduotas, nes aukciono rezultatai nepatvirtinti.
Nesulaukė nuompinigių
Ne itin sėkmingi buvo ir nuomos aukcionai. Nors sklypai išnuomoti, tačiau keturi nuomininkai rugsėjį dar nebuvo sumokėję nuompinigių.
Nuomininkai savivaldybei buvo įsiskolinę apie 2,5 milijono nuomos mokesčių ir delspinigių.
Iki nustatyto termino – lapkričio 15 dienos – vienas nuomininkas, išsinuomojęs 22 arų sklypą Naujojoje Uosto g. 15C, nuompinigius vis dėlto sumokėjo. Su kitų trijų sklypų nuomininkais pradėtos žemės nuomos sutarčių nutraukimo procedūros.
Jau kitų metų pradžioje turėtų būti paskelbti pakartotiniai 28 arų sklypo Naujojoje Uosto gatvėje 15B, 9 arų – Jūros gatvėje 8 bei 23 arų žemė S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje 21 nuomos aukcionai.
Vėl nori sklypų degalinėms
Nepaisant to, kad už kai kuriuos sklypus taip ir liko nesumokėti pinigai, šiemet aukcione sudaryti ir sėkmingi sandėriai.
Rudenį pavyko sėkmingai parduoti ties Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryža esantį žemės sklypą automatinei benzino ir dyzelinio kuro degalinei statyti.
Į šią 29,89 aro dydžio teritoriją pretendavo net trys pirkėjai, o aukciono nugalėtojas pasiūlė už sklypą sumokėti 710 tūkst. litų (arba 57 tūkst. litų už arą).
Pastaruosius kelerius metus žemė degalinėms statyti nebuvo geidžiama. Paskutinis tokios paskirties sklypas buvo parduotas tik 2003 metais. Vėliau dviejų sklypų kuro kolonėlėms statyti aukcionuose parduoti nepavyko, nes jais niekas nesusidomėjo.
R.Gružienė prisiminė, kad visiškai kitokia padėtis buvo prieš 5-7 metus.
Tada žemė degalinėms statyti buvo itin paklausi. Panašu, kad susidomėjimas tokiais sklypais vėl atgimsta.
