Kai kurie nekilnojamojo turto objektų plėtotojai prie šiandienos stagnuojančios rinkos siekia prisitaikyti siūlydami itin mažus butus, arba vadinamąsias studijas.
Paklausos neįžvelgia
Sostinėje potencialūs pirkėjai jau masinami įsigyti iki 31 kv. m ploto naujos statybos būstus. Dar nebaigto daugiabučio, kuriame jie sudaro apie 40 proc., statytojų teigimu, name sparčiausiai rezervuojami būtent šie vieno bei dviejų kambarių butai.
Dalinai įrengti 28–31 kv. m ploto būstai-studijos parduodami maždaug už 130–140 tūkst. litų.
Uostamiestyje daugiabučius statančių bendrovių atstovai tvirtino, jog bent jau artimiausiu metu kolegų pavyzdžiu pasekti neketina.
„Mūsų vykdomuose projektuose minimalus būsto plotas siekia 35–36 kv. m. Orientuojamės į erdvesnius butus ir artimiausiu metu mažinti kvadratūros neplanuojame”, – patikino „YIT Kausta” grupės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Pašnekovo teigimu, įmonės nekilnojamojo turto pardavimų praktika rodo, jog vieno kambario butai nėra itin paklausūs, o siūlomas minimalus 35–36 kv. m. plotas geriausiai atitinka klientų poreikius.
Butas – ilgalaikė investicija
K.Vanago pastebėjimu, Lietuvos gyventojai į būsto pirkimą žiūri kaip į ilgalaikę investiciją, atitinkamai ir vieno kambario butus perkančių klientų ratas yra nedidelis.
„Natūralu, kad atsižvelgdami į tai stengiamės pasiūlyti savo klientams kokybiškus ilgalaikius sprendimus”, – aiškino „YIT Kausta” grupės generalinis direktorius.
Pašnekovo žodžius patvirtina ir šiuo metu statomo „Jurginų” daugiabučio pavyzdys. Tarp parduotų ir rezervuotų dominuoja dviejų ir trijų kambarių būstai – iš vienuolikos tokių parduotas vos vienas vieno kambario butas.
K.Vanagas patvirtino, jog panašios tendencijos pastebimos ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune.
Kiek mažesnio ploto būstų projektuoti viename ar kitame daugiabutyje, pašnekovo teigimu, kiekvienu atveju sprendžiama atskirai – įvertinama ekonominė situacija, perspektyvos, objekto vieta mieste, informacija apie klientų poreikius, segmentas, į kurį orientuojamasi.
Klaipėdoje nemato rinkos
Bendrovės „Pamario troba”, plėtojančios vadinamąjį Dragūnų daugiabučių kvartalą, direktorius Juozas Raišutis prisipažino, 20–30 kv. m ploto butai jam asocijuojasi su sovietmečio laikų bendrabučiais.
„Tokiuose mažuose butuose nė apsisukti kur nėra. Mes panašių projektų neplanuojame, nes didelės perspektyvos nematome. Jei žmogus investuoja į būstą, jis vis tiek žiūri į priekį. O tai veikiau yra pereinamasis, laikinas arba pagyvenusiems žmonėms skirtas butas”, – įsitikinęs pašnekovas.
J.Raišutis neatmetė, jog sostinėje itin mažo ploto butai-studijos gali turėti pasisekimą.
„Vilniuje – suprantu, čia daugiau studentų, gal labiau pasiturintys tėvai gali įpirkti jiems tokius butus. Klaipėdoje didelio poreikio nėra. Pirmame pastatytame name turėjome mažiausio ploto – 38 kv. m. keturis butus po du kambarius. Bet jiems pirkėjai negreit atsirado”, – prisipažino bendrovės vadovas.
Žaboja vartotojiškus įpročius
Maži vieno kambario būstai – tarsi viešbutis tarp kelionių, įsitikinęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto Vizualinio dizaino katedros vedėjas Alvydas Klimas.
„Tai galėtų būti tarpinė stotelė, žmogus visą gyvenimą vis tiek taip negyvens. Gal Japonijos megapoliuose, kur kiekvienas kvadratinis metras kainuoja beprotiškus pinigus, tai ir apsimoka, žmogus džiaugiasi turįs nors tokį būstą”, – kalbėjo Klaipėdos dizaino centro vadovas.
Vis dėlto pašnekovas pripažino matąs tam tikras pasaulines tendencijas mažinant žmonių poreikius.
„Štai oro uostuose pradėta atidarinėti viešbučius, kurių kambariuose vos telpa lova žmogui atsigulti – įlenda į tokį „grabelį” ir pamiega. Žinoma, tai labai skurdus ekonominis variantas. Galima sakyti, kad pasaulyje ryškėja tam tikros tendencijos šia linkme. Bet gal tik į gera. Gal tai suvaldys beprotišką žmonių godumą ir vartotojiškumo aistrą”, – teigė A.Klimas.
Linas Juozaitis, bendrovės „Ober-Haus” Vakarų Lietuvos regiono vadovas
Didesniuose Europos miestuose vaidinamieji studijiniai 20–30 kv. m ploto butai yra gana populiarūs. Juos įprastai renkasi labai jaunos šeimos arba studentai, viengungiai ir panašiai.
Manau, kad pardavinėjami iki 3000 litų už 1 kv. m šiandien tokie butai Lietuvoje turėtų paklausą. Bet tai negali būti masinis reiškinys – jie vienas pradėjo statyti, tai ir kiti iš paskos. Reali paklausa, manyčiau, ne daugiau kaip 20–30 butų nedideliame daugiabutyje.
Mažo ploto studijos turėtų būti paklausios ne tik tarp studentų, bet ir tarp jaunų žmonių, kurie baigė mokslus, pradėjo karjerą ir nori ištrūkti iš tėvų globos. Taip pat tai geras variantas vyresnio amžiaus vienišiems žmonėms – pardavę didelio ploto senos statybos būstus ir įsigiję nedidelio ploto butus naujuose namuose jie turėtų galimybę pakankamai patogiai ir ekonomiškai gyventi.
Didžioji dalis pirkėjų uostamiestyje šiandien – jaunos šeimos, kurios dažniausiai ieško 2 kambarių, vidutiniškai 50–60 kv. m ploto butų.
Skaičiai ir faktai
Aplinkos ministerija 2008 m. pakeitė statybų reglamentą ir leido projektuoti mažesnius nei 35 kv. m butus. Tais pat metais Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija šia tema atliko tyrimą – 74 proc. respondentų teigė manantys, jog butai, kurių plotas neviršija 35 kv. m, Lietuvoje turėtų paklausą.
Miniatiūrinių būstų rekordininkai
39 metų japonas Fuyuhito Moriya kartu su mama gyvena 3 aukštų nuosavame name, kuris buvo pastatytas 30 kv. m sklype, anksčiau naudotame automobiliams laikyti. Jo statyba atsiėjo 500 tūkst. JAV dolerių. Vienas JAV internetinis portalas, nusistebėjęs šiuo projektu, vaizdžiai palygino, jog japonų butų plotas prilygsta drabužinėms amerikiečių namuose.
