Praėjo penkeri metai nuo tada, kai dėl tariamos naftotiekio „Družba” avarijos rusai nutraukė žaliavos tiekimą į Mažeikius.
Maskva dievagojosi, kad tai padaryta dėl ekonominių, o ne dėl politinių motyvų. Tačiau rusai savo elgesiu patvirtino, kad ūkio reikalai jiems nėra svarbiausi – Lietuvos siūlymas prisidėti prie vamzdyno remonto buvo atmestas.
„Lietuvos ryto” žiniomis, mūsų šalies Vyriausybės atstovai praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos pareigūnais, kuriems buvo išsakyta mintis darkart tartis dėl „Družba” remonto.
Derybininkų grupė, vadovaujama ūkio viceministro Daumanto Lapinsko, Rusijos pusei pasiūlė apsvarstyti įvairius naftotiekio remonto darbų finansavimo variantus.
Tačiau Rusijos derybininkai iškart nusipurtė tokios idėjos. Per Vilniuje vykusį susitikimą rusai paprasčiausiai informavo, kad naftotiekis Unečia-Polockas yra riboto laidumo.
Neva būtent dėl to atmetamos techninės galimybės remontuoti naftotiekį „Družba”.
Atsakymo nėra beveik 3 metus
Naftotiekis svarbus naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva”. Ji dabar priversta žaliavą atsigabenti tanklaiviais per Būtingę, o tai gerokai brangiau negu gauti vamzdynais per Baltarusiją.
Dar 2008 m. spalį tuometė „Mažeikių nafta” tiesiogiai kreipėsi į Rusijos naftotiekių operatorių „Transneft” ir pasiūlė finansiškai prisidėti prie „Družba” atstatymo darbų.
Mat Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pareiškė, kad „Družba” gali būti paleista, jei Lietuva pasirengusi skirti keliasdešimt milijonų dolerių naftotiekiui remontuoti.
Tačiau atsakymo iš Maskvos Mažeikių gamykla negavo iki šiol.
„Orlen Lietuva” pasirengusi suteikti reikiamą pagalbą. Tačiau mums nežinoma apie kokias nors ypatingas priemones ar veiksmus, kurių reikėtų imtis atnaujinant žaliavos tiekimą „, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Mažeikių naftos gamyklos atstovė Aurelija Velke.
Pasak jos, bendrovės nuomonė nesikeičia: žaliavos tiekimas vamzdynu būtų naudingas visoms pusėms.
Vamzdynai – geros būklės
Lietuvos energetikos ministerijos atstovai pastebėjo, kad tuo pačiu naftotiekiu žaliava sėkmingai plūsta į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas.
„Lietuvos ryto” žiniomis, neseniai baltarusiai Lietuvos Energetikos ministeriją informavo, jog „Družba” vamzdyno techninė būklė yra gera ir tinkama tiekti naftą į Lietuvą.
„Todėl mūsų neįtikina Rusijos pusės paaiškinimai, kad tiekimas sustabdytas dėl įvykusios vamzdyno netoli Baltarusijos ir Rusijos sienos avarijos”, – sakė vienas Energetikos ministerijos pareigūnas.
Tačiau „Družba” netrukus išdžius ir Baltarusijos teritorijoje: rusai ketina nutraukti arba smarkiai apriboti naftos tiekimą vamzdynais ir šiai valstybei.
Teorinė galimybė žlunga
Paskutinė viltis dėl „Družba” sužlugs artimiausiais mėnesiais, kai rusai oficialiai atidarys naftotiekį BTS-2, visiškai aplenksiantį Baltarusiją.
„Jis ir buvo statomas, kad būtų atsisakyta atšakų į Baltarusiją ir Lietuvą.
Dabar net ir teorinės galimybės dėl „Družba” veiklos atnaujinimo žlunga”, – „Lietuvos rytui” teigė finansų analitikas Valdemaras Katkus.
Naftotiekiu BTS-2 žaliava tekės iki Primorsko uosto, toliau – į Vakarų Europą. „Orlen Lietuva” naftos atsigabena iš to paties Primorsko uosto.
„Tai – Rusijos ir Baltarusijos naftos karų pasekmė. Rusai galės visiškai atsisakyti naftos tranzito per Baltarusijos teritoriją”, – teigė V. Katkus.
Parduoti gamyklos lenkai nebenori
Kai kurie tarptautiniai naftos rinkos ekspertai mano, kad jeigu lenkai neseniai būtų pardavę rusams bendrovę „Orlen Lietuva”, viltis dėl „Družba” būtų atgimusi.
Tačiau gerais pastarųjų metų Mažeikių įmonės rezultatais patenkinti lenkai apie pardavimą jau nekalba.
Naftos tiekimas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai buvo nutrauktas 2006 metų liepą.
Tai įvyko praėjus vos porai savaičių po to, kai Lenkijos koncernas „PKN Orlen” įsigijo „Mažeikių naftą”. Pretenzijų įsigyti šią gamyklą neslėpė ir Rusijos kompanijos.
