Tikkuurila

Manoma, kad vien Lietuvos bendrovės nepajėgtų pastatyti naujos atominės elektrinės

Nauja atominė elektrinė

Šalies Vyriausybė pasirašė sutartį dėl nacionalinio investuotojo, planuojančio statyti naują atominę elektrinę, steigimo. Šiam grandioziniam projektui jau įžiebta žalia šviesa, tad artėja laikas paklausti: kaip elektrinė bus statoma? Atrodo, kad mūsų šalies statybų ir statybinių medžiagų gamybos bendrovės nelaukia, kol šis klausimas bus ištartas garsiai.

Jos skaičiuoja galimas darbų apimtis, kokių įrenginių ir pajėgumų prireiks. Tačiau apie tai kalbėti kol kas privengia.

Žvelgiant į Vakarų Europos šalyse įgyvendinamus atominių elektrinių projektus, galima suabejoti, ar lietuviai iš tiesų suvokia, koks darbas laukia.

Tūkstančiai statybininkų

Prieš kurį laiką Lietuvos statybos bendrovių atstovai lankėsi seminare, kuriame kalbėta apie atominių elektrinių statybas. Buvo aptarta, kokios technologijos šiandien būtinos tokiems projektams įgyvendinti.

Specialistai pripažįsta, kad pasirengimas darbams ir jų organizavimas – vienas opiausių klausimų.

Jau bemaž aišku, kad individualų projektą, pagal kurį būtų statoma atominė elektrinė Lietuvoje, vargu ar kas imsis rengti. Greičiausiai bus pasinaudota jau turimais projektais, kuriais vadovaujantis elektrinės jau buvo pastatytos Vakarų Europoje.

Štai, pavyzdžiui, atomines elektrines Vokietijoje ar Prancūzijoje paprastai stato didžiulė grupė specialistų – vienu metu statybvietėje zuja 25-30 tūkstančių žmonių. Visagine, šalia kurio numatyta statyti naują atominę elektrinę, yra maždaug tiek pat gyventojų – 29,5 tūkstančio.

Nors kai kurios mūsų šalies statybų bendrovės jau ne tik mintyse skaičiuoja galimas darbų apimtis, ekspertai, analizavę panašius projektus, neabejoja, jog lietuvių bendrovės pavieniui nepajėgtų net pradėti darbų.

Abejojama tuo, ar atominę elektrinę pastatytų susibūrusios kelios Lietuvos statybų įmonės. Atominės elektrinės statybų vizijose regimas konsorciumas, kurį sudarytų viena ar kelios lietuvių statybų įmonės, pasitelkusios į pagalbą patirties šioje srityje turinčią užsienio bendrovę.

Įneštų sumaišties

Lietuvos statybų bendrovės šiuo metu nebūtų pasirengusios įgyvendinti milžinišką energetinį projektą. Tuo įsitikinęs klojinių sistemas tiekiančios bendrovės „Doka Lietuva” vadovas Valdas Bukelskis.

Esą norintiesiems prisidėti prie atominės elektrinės statybų, jau dabar derėtų rinkti reikiamą informaciją.

„Prireikia kelių dienų vien aptarti darbų apimtis – kiek reikės darbininkų, technikos. Tai išgirdęs suvoki, koks iš tikrųjų grandiozinis projektas laukia.

Neabejoju, kad atominės elektrinės statybos Lietuvos rinkoje įneštų nemažai sumaišties, bendroves priverstų keisti planus. Kita vertus, ir kitos statybos negalėtų būti pamirštos. Klausimas – kaip šalies statybos sektorius sugebėtų mobilizuotis, iš kur semtųsi resursų”, – svarstė V. Bukelskis.

Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas mano, kad mūsų šalyje yra pakankamai profesionalių statytojų. Esą jų neišgąsdintų jokios darbų apimtys. Tačiau A. Šeštakauskas irgi pripažįsta, kad mūsiškiai be užsieniečių pagalbos tikriausiai neišsivers.

„Statant atominę elektrinę reikės atlikti nemažai specifinių darbų – pavyzdžiui, montuoti reaktorių. Matyt, teks skelbti tarptautinį konkursą”, – svarstė A. Šeštakauskas.

Ar mūsų šalies statybos bendrovių konsorciumas, ėmęsis milžiniškų darbų, neatšaldytų likusios statybų rinkos dalies?

Statybininkų asociacijos vadovas A. Šeštakauskas dėl to ramus. Jis tikina, kad pastaruoju metu statybų apimtys po truputį mažėja, pajėgumų pakaktų.

„Jeigu rangos konkursą laimėtų kokia nors mūsų šalies įmonė, jos pagrindinis darbas, manau, būtų valdyti projektą. Tokiu atveju darbininkai greičiausiai būtų atsivežami iš užsienio”, – svarstė A. Šeštakauskas.

Jis prisiminė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) statybas. Visus darbus organizavo anuomet veikusi karinė statybos organizacija. Ji ne tik gamino įrenginius, bet ir turėjo stiprius statybos padalinius.

A. Šeštakauskas pasakojo, kad ši organizacija turėjo teisę suburti civilius gyventojus į statybos būrius – kaip į privalomą tarnybą. Statyboms buvo pasitelkta ir šauktinių kareivių. Kareiviai statė ne tik atominę elektrinę, bet ir daugiabučius, mokyklas, vaikų darželius.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas iki šiol stebisi labai gera statybos darbų ir kokybės priežiūra – gyvenamieji namai Visagine (anuomet – Sniečkuje) pastatyti kone be priekaištų, visuomeniniams objektams buvo panaudotos sovietmečiu prabangios apdailos medžiagos.

Dvigubins pajėgumus

Statybinių medžiagų gamintojai į galimas atominės elektrinės statybas stengiasi žvelgti realistiškai.

Bendrovės „Akmenės cementas” generalinis direktorius Artūras Zaremba pripažino: jeigu būtų nuspręsta darbus pradėti 2009-2010 metais, vien lietuviško cemento tikrai nepakaktų.

„Pajėgumus padvigubinsime tik nuo 2011 metų. Šiuo metu statoma nauja technologinė linija – senųjų neišmontuosime, tik konservuosime. Jeigu prispirs reikalas, jas paleisime. Tačiau tikiuosi, kad atominės elektrinės statybos neprasidės anksčiau”, – teigė A. Zaremba.

Ignalinos atominė elektrinė, kurią rengiamasi uždaryti, pastatyta iš „Akmenės cemento” žaliavos. Bemaž prieš tris dešimtmečius gamykloje veikė aštuonios krosnys. Jose per metus buvo pagaminama 3 milijonai tonų cemento.

Pusė pagamintos produkcijos paprastai likdavo Lietuvoje, kita dalis buvo išgabenama.

Tačiau 1978 metais prasidėjus atominės elektrinės statyboms, planinės ekonomikos strategiją teko pakoreguoti: cementas iš „Akmenės cemento” pirmiausiai keliaudavo į strateginio objekto statybvietę.

Šiais laikais „Akmenės cemento” vadovai jokių prioritetų iš anksto nedėlioja. Esą cementas pirmiausiai keliautų ten, iš kur gamykla sulauktų pelningiausio pasiūlymo.

„Žinoma, tikimės sulaukti užsakymų. Ypač – specialios rūšies cemento, kurio tokiuose objektuose naudojama nemažai. Tam reikia rengtis iš anksto, nes per mėnesį specialiųjų cementų rūšių neįmanoma sertifikuoti, reikia gauti atitinkamus dokumentus. O paprasto cemento būtų iš kur gauti – dabar statoma nauja gamykla Latvijoje”, – pasakojo A. Zaremba.

„Statybos ir architektūros” žiniomis, medžiagų tiekimu būsimajai elektrinei jau dabar rūpinasi ne viena įmonė. Sukrutusios ir metalo tiekimo bendrovės, ir betono mazgų montuotojai. Visagine ir jo apylinkėse ieškoma vietos sandėliams, gamybinėms patalpoms statyti.

Verslininkai sukruto

Visagino meras Vytautas Račkauskas viliasi, kad naujosios atominės elektrinės statybvietėje pakaktų ir 10-15 tūkst. darbininkų.

Tačiau ir toks skaičius žmonių dabartinei miesto infrastruktūrai – labai didelis.

„Mes negalime sėdėti ir į tai niekaip nereaguoti. Žiūrime, ko mums labiausiai trūksta, ką galėtume pasiūlyti. Žinoma, investicijos į miesto infrastruktūrą labiausiai priklausys nuo to, koks atominės elektrinės modelis bus pasirinktas”, – svarstė V. Račkauskas.

Pirmiausiai miesto valdžia ieškotų vietos naujam statybininkų miesteliui įrengti, prireiktų naujų maitinimo įstaigų. Tiems, kurie norėtų Visagine išsinuomoti butą, nebus lengva. Čia nuoma dabar atsieina nuo 200 iki 1000 litų, tačiau pasiūla – nedidelė.

Tai žinodami verslininkai sukruto – Visagine jau prašoma leidimų naujiems daugiabučiams statyti.

Kur kas sudėtingiau

Panevėžio statybos trestas (PST) neseniai baigė statyti Panevėžio termofikacinę elektrinę. Tačiau PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius pripažino, kad atominės elektrinės statybos – kur kas sunkesnis uždavinys.

D. Gesevičius pareiškė manąs, kad į naujos atominės elektrinės generalinius rangovus nebūtų pajėgi pretenduoti nė viena Lietuvos statybos įmonė.

„Tačiau būti subrangovais, atlikti įvairius darbus mūsiškiai tikrai pajėgūs. Tik tam tikslui Lietuvos bendrovės turėtų suvienyti savo jėgas, pavieniui dirbti nepavyks”, – prognozavo PST vadovas.

Jam teko kalbėtis su Prancūzijos statybos bendrovių atstovais. Šie paskaičiavo, kad atominę elektrinę pastatytų per penkerius metus, tačiau tik tuo atveju, jeigu sklandžiai vyktų projektavimo darbai, būtų užtikrintas finansavimas ir medžiagų tiekimas.

Tačiau projekto įgyvendinimas Lietuvoje dėl galimų adaptacinių problemų esą galėtų užsitęsti dar bent metus.

„Jeigu mes dalyvautume konkurse, ieškotume partnerių – Lietuvoje ar svetur. Tačiau ką nors skaičiuoti dar anksti, nes projekto dar nėra”, – kalbėjo D. Gesevičius.

Kalbėdamas apie klojinių įrangą, kurios reikėtų įgyvendinant atominės elektrinės projektą, bendrovės „Doka Lietuva” vadovas V. Bukelskis taip pat sutiko, kad reikėtų šauktis pagalbos.

Jis prisiminė, kad statant dabar vėl įšaldytą Nacionalinį stadioną sostinėje, per trumpą laikotarpį reikėjo parūpinti didelį kiekį klojinių sistemų.

„Pasitelkėme savo partnerius Austrijoje – problemas greitai išsprendėme. Manau, kad ir atominės elektrinės statybų atveju sugebėtume gauti reikiamą kiekį medžiagų. Mūsų partneriai austrai jau yra tiekę savo produkcijos ir atominių elektrinių statybai.

Žinoma, svarbus būtų ne tik medžiagų kiekis, bet ir inžinierių žinios. Tad patirties turinčių specialistų, konsultantų iš kitų šalių tektų pasikviesti. Tai – neišvengiama”, – teigė V. Bukelskis.

Į Nacionalinio stadiono statybvietę klojinių įrangos buvo atvežta už maždaug 25 milijonus litų. Skaičiuojama, kad atominės elektrinės statybai vien klojinių įrangos prireiktų už mažiausiai 150 milijonų litų.

REKOMENDUOJAME