Franke

Lukiškių aikštė: kiuženų kalnai ir purvynė sostinės centre

Lukiškių aikštė: kiuženų kalnai ir purvynė sostinės centre

Nesibaigiančių konkursų ir dešimtmečiais neįgyvendinamų planų peripetijose murkdoma Vilniaus Lukiškių aikštė nyksta tiesiog akyse. Viskas joje, rodos, tuoj tuoj sugrius.

Net gėda žiūrėti

Kad virstų šipuliais, iškrypusiems suolams Lukiškių aikštėje tereikia smarkesnio vėjo gūsio. Rasti vietą prisėsti – sunki užduotis. Tenka ilgokai pasidairyti, mat nesuniokotas suolas Lukiškių aikštėje – retenybė.

Užtat sulaužytų, apvirtusių, išterliotų dažais ar net degusių – apstu. Toks jausmas, lyg vaikštinėtum ne šalies sostinės centre, bet merdinčiame parke atkampios provincijos glūdumoje.

Apie Vilniaus reprezentavimą ir modernaus, progresyvaus bei veržlaus miesto įvaizdį nėra net kalbos. Priešingai: Lukiškių aikštės skurdas taip kontrastuoja su neseniai rekonstruotu Gedimino prospektu, kad net jį nustelbia.

Jei Lukiškių aikštės metų metus nesugebama rekonstruoti, kodėl nesistengiama jos bent minimaliai aptvarkyti?

Rausta prieš turistus

Širdį dėl likimo valiai paliktos Lukiškių aikštės Kražių gatvėje gyvenančiam teisininkui Donatui Sodeikai peršti jau ne vienus metus.

„Tiek aš, tiek mano šeimos nariai, kaimynai pastebime, kad aikštė nusikalstamai apleista. Suoliukai išvartyti, sulaužyti. Takai baigia užželti velėna. Borteliai, skiriantys takelius nuo vejos, susmegę. Sumaltų raudonų plytų danga išplauta lietaus. Apie gėlynus net nekalbu”, – aikštės skaudulius vardijo D.Sodeika ir atkreipė dėmesį, kad kol aikštė galų gale sulauks rekonstrukcijos, nusibaigs galutinai.

Daugiau nei 50 metų aikštės pašonėje gyvenantis vilnietis prisipažino ne kartą raudęs iš gėdos, kai išvysdavo aikštėje besifotografuojančius užsieniečius.

„Turistų autobusai dažnai sustoja aikštelėje prie Šv. Jokūbo bažnyčios. Išlipa visokie japonai ir ne japonai ir žygiuoja skersai per aikštę į KGB muziejų. Ir mato tą apgailėtiną vaizdą. Suprantu, kad ruošiantis aikštės rekonstrukcijai neprotinga viską iš esmės tvarkyti. Tačiau bent šiek tiek apsikuopti, išvežti kiuženas galima?” – retoriškai klausė D.Sodeika.

Kaltas jaunimas?

„Lukiškių aikštė vėl virsta turgaus aikšte, tik prekiautojų trūksta. Matau, kaip šiltuoju metų laiku joje bastosi etatiniai bomželiai. Man tai savotiškai žavu – aikštė gyvena savo gyvenimą. Tačiau savivaldybė bent elementarią tvarką turėtų užtikrinti”, – kalbėjo ne vienus metus netoli Lukiškių aikštės gyvenęs menininkas Vaidotas Žukas. Jis leido suprasti, kad riba tarp miesto romantizmo ir nevalyvumo labai trapi.

„Aikštėje renkasi daug jaunosios kartos atstovų. Iš to ir kyla bėdų”, – neabejojo Kražių gatvėje gyvenantis Jonas Zakarevičius.

Jaunimas masiškai būriuojasi visose pamėgtose Europos sostinių vietose – skveruose, parkuose, aikštėse. Skirtumas tas, kad civilizuotuose didmiesčiuose, jei nepažabojami vandalai, bent jau stengiamasi nedelsiant pašalinti jų kriminalinės saviraiškos padarinius. O Vilniuje apsimetama, kad nieko neįvyko.

Burtažodis – pinigų stoka

Savivaldybės Komunalinio ūkio departamentas suoliukų remontą Lukiškių aikštėje organizavo tik 2008 m. pavasarį. Šiemet miesto biudžete lėšų tam neatsirado.

Kosmetinis suolų remontas numatomas tik kitais metais. Žinoma, su sąlyga, kad bus numatytas finansavimas. Tokią Lukiškių aikštės perspektyvą nubrėžė Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Ražanskienė. Suprask, jei rasis varžtų, išlūžusias suolų lentas miestas prisuks, jei bus dažų, padažys. Apie tai, ar kas nors bus daroma čia ir dabar, nė žodžiu neužsimenama.

Portalo siųstos nuotraukos už miesto teritorijos, kuriai priklauso ir Lukiškių aikštė, dalį atsakingos R.Ražanskeinės imtis skubių veiksmų nepastūmėjo.

Atgarsio nesulaukė ir bandymas išprovokuoti diskusiją, ar tik pernai kultūros sostinės karūną turėjusiam Vilniui dera centrinėje miesto dalyje demonstruoti nepagarbą ir sau, ir atvykėliams iš svetur.

Lūženas žadėjo išvežti

„Jei man elektroniniame pašte palikote žinutę, būtinai pajudinsiu šį reikalą. Idėjai statyti naujus suolus nepritarčiau, tačiau sulūžę turės būti nedelsiant išvežti. Kad niekas nieko nedarys dėl to, jog nenumatyti pinigai – marazmas”, – pavaldinės klaidas bandė ištaisyti Komunalinio ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.

„Tegul savivaldybė nešneka apie investicijas. Problemas būtų galima spręsti pradedant nuo iniciatyvos, ieškant rėmėjų, pasitelkiant į talką moksleivius. Tik noro reikia, tačiau lengviausia pasiteisinti finansavimo stoka ir nieko neveikti”, – nepasitikėjimą valdininkų paaiškinimais išsakė D.Sodeika.

Pagalį įkišo visuomenė

Savivaldybės vyriausiasis architektas Artūras Blotnys atkreipė dėmesį, kad Lukiškių aikštės problemos galėjo būti jau sprendžiamos, tačiau tam sukliudė visuomenė. Žinia, 2008 m. miesto skelbtas atviras Lukiškių aikštės plano ir „Laisvės” simbolio sukūrimo architektūrinio ir meninio projekto konkursas patyrė fiasko.

„Dalyvavo menininkų ir architektų elitas, išleista keli šimtai tūkstančių litų. Tačiau viskas nuėjo perniek. Visuomenė skilo į dvi stovyklas: vieni pasisakė už tai, kad aikštė būtų memorialas, kiti – kad vieša erdvė miestiečiams. Deja, pirmoji pusė buvo aktyvesnė”, – apgailestavo A.Blotnys.

Po nesėkmės Lukiškių aikštės rekonstrukciją į savo rankas perėmė šalies Vyriausybė. Skirtingai nei sostinės valdžia, ji skelbs ne vieną, bet net tris konkursus tvarkyti aikštę.
Aikštės planavimo konkursą jau paskelbė Aplinkos ministerija. Iki gruodžio laukiama pasiūlymų, kaip sutvarkyti Lukiškių aikštę.

Meninės idėjos konkursą skelbs Kultūros ministerija. Trečias numatomas konkursas – darbų įgyvendinimo.

Širdį skauda dėl daug ko

„Manau, kad Vyriausybė, ministerijos nežiūrės pro pirštus į projektą ir stums jį pirmyn. Kiek žinau, Lukiškių aikštės rekonstrukcijos klausimas rūpi net ir Seimui bei prezidentūrai”, – vilties, kad šįkart projektas pavyks, suteikė A.Mikalauskas.

Bet A.Blotnys abejoja, ar naujos meninės idėjos pranoks tas, kurios buvo teiktos savivaldybės konkursui: „Abejoju, kad per pastaruosius metus būtų gimęs genijus, kuris galėtų pasiūlyti ką nors tokio.”

Rekonstrukcijos išvakarėse investuoti į Lukiškių aikštės tvarkymą jis nemato reikalo. „Turime ne vieną aikštę. Be to, Lukiškių dar daugmaž tvarkinga. Pasižiūrėkite, kaip atrodo Reformatų sodas – daug baisiau. Mieste dėl daug ko skauda širdį”, – atsiduso A.Blotnys.

Amžini planai

Lukiškių aikštė, kaip miesto aikštė, susiformavo palyginti neseniai. Nuosekliau ją tvarkyti susirūpinta tarpukariu.

1939 m. aikštėje buvo uždrausta prekiauti ir pradėti rengti aikštės tvarkymo projektai. Nuo 1950 m. vyko daug konkursų dėl miesto centrinės dalies užstatymo ir aikštės suformavimo. 1953 m. Lukiškių aikštėje buvo pastatytas paminklas Leninui, jis nugriautas 1991 m.

1997 m. organizuotas aikštės laikinojo tvarkymo konkursas, kurio tikslas – tik sutvarkyti aikštę, nekuriant memorialinio akcento. Vėliau šios idėjos atsisakyta.

2008 m. sausio 11 d. buvo paskelbtas atviras Lukiškių aikštės plano ir „Laisvės” simbolio sukūrimo architektūrinio ir meninio projekto konkursas.

Konkurso tikslas – išrinkti geriausią Lukiškių aikštės plano ir „Laisvės” simbolio architektūrinį ir meninį projektą. 89 kolektyvams ir pavieniams asmenims buvo išduotos konkurso sąlygos. Konkursui pateikti 27 projektai, du iš jų neatitiko sąlygų, todėl buvo atmesti. Galiausiai išrinkti nugalėtojai, jie premijuoti, tačiau paskelbta, kad laimėję projektai nebus įgyvendinti.

REKOMENDUOJAME