Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) dabartinę šalies ir finansų padėtį laiko labai rimta ir siūlo ne vėliau kaip nuo kitų metų imtis gana drastiškų priemonių padėčiai gelbėti.
Jau nuo sausio siūloma naikinti visas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, PVM kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį (kol kas paliekant su PVM nesusietą kompensavimą už šildymą socialiai remtiniems asmenims), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas palūkanoms už naujai paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti; nuo 2010 m. sausio 1 d. naikinti GPM lengvatas palūkanoms anksčiau paimtiems kreditams.
Instituto ekspertai ragina sumažinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondą bent 15 proc. Vidutiniu laikotarpiu pertvarkyti valstybės tarnybos darbo apmokėjimo sistemą, siekiant, kad darbo apmokėjime būtų orientuojamasi į rinkoje susiklostantį atitinkamų specialistų darbo užmokestį.
Siūloma laikinai sustabdyti ministrams mokamų priedų reprezentacinėms išlaidoms išmokėjimą, nustatyti limitus valstybės įstaigų perkamiems automobiliams pagal automobilių kainą. Šie limitai turėtų galioti automobilių pirkimui, nuomai ir lizingui, sumažinti degalų normas, taikomas valstybinių institucijų lengviesiems automobiliams, Seimo narių komandiruotėms skiriamas lėšas sumažinti trimis ketvirtadaliais, valstybės institucijų darbuotojų komandiruotėms skiriamas lėšas sumažinti trečdaliu, sumažinti lėšas, skiriamas valstybės tarnautojų mobiliųjų telefonų sąskaitoms.
LLRI ragina sumažinti valstybės įmonių ar valstybės arba savivaldybės kontroliuojamų įmonių darbuotojų algas ir kitas darbuotojų pajamas iš šių įmonių, kad realiai gaunami atlyginimai nebūtų aukštesni už rinkoje mokamus atlyginimus.
Nedarbingumo dėl ligos apmokėjimo sistemą siūloma pakeisti taip, kad pirmą sirgimo savaitę sergantysis negautų ligos pašalpos ir atlyginimo, o kitą savaitę gautų 80 proc. arba mažesnę atlyginimo dydžio ligos pašalpą. Nedarbingumas dėl ligos turi būti privataus ir privalomo sveikatos draudimo arba paties žmogaus konfinansuojamas. Keisti ydingą tvarką, kai nedarbingumas dėl ligos kainuoja „Sodros” fondo biudžetui ir darbdaviui, bet ne pačiam sergančiam žmogui.
Siūloma atsisakyti nebūtinų valstybės biudžeto programų, pavyzdžiui, tų „Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimo” programos priemonių, kurios finansuojamos nacionalinėmis lėšomis, atsisakyti Kaimo rėmimo programos (148 mln. Lt, savivaldybių socialinio būsto plėtros finansavimo (100 mln. Lt), atsisakyti Valstybės investicijų programos projektų už 2,5 mlrd. Lt (50 proc. sumažinimas), naikinti savivaldybių verslo rėmimo programas (neskaitant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų programų).
Raginama nenaudoti valstybės biudžeto lėšų privačių įmonių gelbėjimui.
Taip pat siūloma atšaukti išmokų vaikui pratęsimą iki 18 m., mokant išmokas vaikui iki 9 m., atšaukti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pratęsimą iki vaikui sukanka 2 m., atšaukti visų mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo arba pagal pradinio ugdymo programas turėtą teisę į nemokamus pietus ir palikti šią teisę tik asmenims, kurių šeimos neturi tam pajamų ir neturi daug turto, atšaukti Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą.
LLRI mano, kad nuo sausio būtina mažinti GPM bent iki 20 proc., nedidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčio tarifų, neplėsti „Sodros” sistemos, privalomai apmokestinant žemdirbius; nemažinti pervedimų iš „Sodros” fondo biudžeto į privačius pensijų fondus apimčių; nedidinti „Sodros” įmokų tarifo.
Siūloma liberalizuoti atleidimų iš darbo tvarką – sutrumpinti pranešimo apie atleidimą terminus, atsisakyti specialiųjų grupių apsaugos atleidžiant iš darbo, sumažinti perpus išmokėtinas išeitines pašalpas atleidžiamiems darbuotojams.
