Būsimos nacionalinio investuotojo (NI) bendrovės LEO LT, kuri bus atsakinga už elektros tiltų su Lenkija ir Švedija bei naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvoje statybą, įstatinis kapitalas sudarys 7,14 mlrd. litų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje vakar premjero patarėjas Saulius Spėčius informavo, kad iš pradžių bus suformuotas LEO pradinis 0,5 mln. litų įstatinis kapitalas, o po to išleidžiama 5 mlrd. akcijų emisija. Vienos akcijos emisijos kaina sieks 14,28 lito. Naujoje NI bendrovėje valstybei priklausys 61,7 proc., o privačiai „NDX energijai”, valdančiai VST, – 38,3 proc. akcijų.
S. Spėčius pramonininkams pademonstravo būsimo NI schemą, kurioje „liūtuku” pravardžiuojamos bendrovės antrinėmis įmonėmis nurodytos „Lietuvos energija”, iš jos atskiriant Kruonio hidroakumuliacinę bei Kauno hidroelektrinę, „Rytų skirstomieji tinklai” (RST) ir VST. Anot premjero patarėjo, būtent Kruonio ir Kauno elektrinių atskyrimas iš „Lietuvos energijos” ir jų neįtraukimas į LEO sudėtį atitinka Europos Sąjungos direktyvas dėl energetikos rinkos.
Apmokant akcijų emisiją jos antrinių bendrovių akcijomis, LEO atiteks 96,4 proc. „Lietuvos energijos”, 71,35 proc. – RST ir 97,1 proc. – VST akcijų. Naujai įsteigtą LEO bus siekiama kuo greičiau listinguoti biržoje, o iš smulkiųjų „Lietuvos energijos”, RST ir VST akcininkų likusias akcijas išpirkti pagal savanorišką pasiūlymą.
S. Spėčius LPK narius bandė įtikinti, kad toks LEO kūrimo modelis, kuriam dar turi pritarti Seimas, pasirinktas siekiant konsoliduoti šalies energetikos sektorių valstybei perimant privatizuotą VST.
„Iš esmės sutarta dėl VST „nacionalizacijos”. Tai labai savotiška „nacionalizacija”. Ši kontrolė bus perimta neišleidus nė vieno lito”, – aiškino premjero patarėjas Vyriausybės derybų baigtį su „NDX energija” dėl NI suformavimo.
Vis dėlto pramonės atstovų neįtikino nei oranžinio, nei rožinio VST nacionalizavimo apibūdinimai. LPK prezidentas Bronislovas Lubys tokius argumentus pavadino kalėdinėmis pasakomis ir ne tai auditorijai. Anot jo, negalima kalbėti apie „nacionalizavimą”, kai bendrovė parduodama už 700 mln., o perperkama už 3,7 mlrd. litų.
Premjero patarėjui nepavyko įtikinti auditorijos ir dėl valstybės kontrolės užtikrinimo LEO bendrovėje, kuri esą įtvirtinta ir akcijų disponavimo apribojimais, ir valdymu. Numatomoje LEO stebėtojų taryboje būtų 7 Lietuvos valstybės ir 4 „NDX energijos” atstovai, valdyboje – atitinkamai 3 ir 2, tačiau valstybė be visų akcininkų sutikimo negalėtų keisti bendrovės įstatų, mažinti ar didinti įstatinį kapitalą, konvertuoti obligacijų ar akcijų.
Savo ruožtu „NDX energija” 24 mėnesius po LEO įsteigimo neturės teisės parduoti 33,34 proc. akcijų, o iki 2015 metų – 5 proc. akcijų. Minėtą dalį, kurios Vyriausybei trūksta iki dviejų trečdalių, ji galės išpirkti pirmumo teise nuo 2014 m. sausio iki liepos tinkama rinkos kaina. Anot S. Spėčiaus, galbūt iki to laiko valstybė nuspręs „suskaidyti” smulkesnį akcininką.
Pramonininkai numatytuose dokumentuose pasigedo ir aiškesnio atsakymo, ar privatus investuotojas tikrai suinteresuotas ir privalės statyti atominę jėgainę. Į tokias abejones Vyriausybės pareigūnas atsakė, kad ne „NDX energija” statys AE, o Lietuvos Respublika. Vis dėlto jis priminė, kad derybose pasiekti susitarimai su privačiais savininkais yra ne galutiniai, bet finaliniai ir lauks Seimo sprendimo.
